TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tyrimas: skandinavų bankai pelnosi beveik nerizikuodami

2015 06 29 6:00
Skandinavų bankai vengia prisiimti riziką, nors kapitalo turi pakankamai, ir kredituoja tik mažos rizikos klientus. LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos šalyse veikiantys Skandinavijos bankai pelną akcininkams uždirba beveik nerizikuodami. Antai per pastaruosius penkerius metus jie praktiškai neprisiima finansinės rizikos: skolina tik tiems, kas turi likvidaus turto, o pelnus didina iš paslaugų mokesčių ir komisinių.

Tai atskleidžia dr. Aldonos Jočienės analizė, atlikta Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centre. Mokslininkė darbe teigia, kad skandinaviškų bankų pajamos uždirbamos neprisiimant finansinės rizikos, o skandinaviški bankai, veikiantys Baltijos šalyse, šiuo metu yra ypač linkę jos neprisiimti.

Be kita ko, tyrimo rezultatai parodė, kad bankų paskolų portfelio augimas yra vangus. Bankai vengia prisiimti riziką, nors kapitalo turi pakankamai, ir kredituoja tik mažos rizikos klientus. Pusę bankų paskolų portfelio sudaro paskolos fiziniams asmenims, daugiausia – būstui įsigyti.

„Verslo klientams suteiktų paskolų struktūra – kelianti nuostabą: beveik pusę jos sudaro nekilnojamojo turto, statybos veiklai suteiktos paskolos, taip pat paskolos valstybės įstaigoms ar paskolos su valstybės garantijomis. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad tik maža dalis bankų paskolų tenka mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriančioms didesnę pridėtinę vertę“, – pastebėjo mokslininkė.

Vis didesnę dalį bankų pajamų sudaro mokesčiai už paslaugas ir komisiniai

Nors nepalūkaninės pajamos Lietuvoje pernai buvo išaugusios dėl aktyvesnio klientų naudojimosi bankų paslaugomis prieš įvedant eurą, Latvijos pavyzdys rodo, kad jau šiemet Lietuvoje galimas šių pajamų smukimas, nurodo autorė.

Vienas iš būdų uždirbti daugiau nepalūkaninių pajamų – didinti finansinių paslaugų įkainius. Bankai vienas po kito pradėjo sukti šia kryptimi – neseniai paskelbė apie didesnį grynųjų apmokestinimą. A. Jočienės teigimu, ši strategija ateityje gali nepasiteisinti.

Tyrime įvardijamos net penkios grėsmės banko verslui, kurios kiltų, jei bankai ir toliau didintų paslaugų įkainius:

1) esant žemų palūkanų normų aplinkai, kainos padidėjimas gali būti nepriimtinas klientams ir padidinti banko reputacijos riziką;

2) naujomis Europos Sąjungos iniciatyvomis orientuojamasi į paslaugų įkainių mažinimą ir bankai privalės užtikrinti jų laikymąsi, o jei bus keliami nereguliuojamųjų paslaugų įkainiai, kils reputacijos rizika ir klientai pradės rinktis pigesnius paslaugų teikėjus; 3

3) ) bankai vis daugiau paslaugų teikia internetinėje erdvėje, o klientai, pasikeitus paslaugos teikimo būdui, tikisi mažesnių paslaugos kainų;

4) konkurentai iš nebankinio sektoriaus teikia finansines paslaugas mažesnėmis kainomis;

5) tikimasi, kad po euro įvedimo finansinių paslaugų įkainiai turėtų mažėti. Įkainių didinimas galėtų būti pateisinamas, jei bankų konkurencinis pranašumas būtų išskirtinių finansinių paslaugų kūrimas ir teikimas (gerokas paslaugos kokybės pagerinimas). Už pagerėjusios kokybės paslaugą klientai galbūt sutiktų mokėti brangiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"