TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tyrimo centre - mobiliojo ryšio įrangos poveikis

2014 06 10 6:00
Kol kas mokslininkai nėra nustatę, ar mobiliojo ryšio antenos ir telefonai sukelia sveikatos sutrikimų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Visuomenėje dažnai kyla diskusijų apie tai, ar mobiliųjų telefonų bei mobiliojo ryšio bazinių stočių skleidžiami spinduliai nedaro žalos žmogui ir kitiems gyviems organizmams. Elektromagnetinė (EM) spinduliuotė, kurią skleidžia mobiliojo ryšio prietaisai, plika akimi nematoma, jų poveikio žmogus negali pajausti. Ar spinduliuotė daro poveikį žmonėms, ėmė tirti ir Lietuvos mokslininkai.

Doc. dr. Kęstutis Svirskas, Vilniaus universiteto Telekomunikacijų mokslo centro vedėjas, sakė, kad centro mokslininkai kartu su Onkologijos instituto laboratorijos mokslininkais antrus metus vykdo tyrimą, kaip mobilusis ryšys veikia ląsteles.

Poveikis - paklaidos lygio

„Mes naudojome populiariausią pasaulyje 900 MgHz mobilųjį ryšį ir juo po 2 val. buvo spinduliuojamos tiek vėžinės, tiek nevėžinės ląstelės. Po spinduliavimo visoms kontrolinėms grupėms buvo daromi išgyvenimo testai. Susumavę rezultatus padarėme išvadą, kad jeigu yra kokie neigiami efektai, tai jie yra nebent paklaidos lygio“, - kalbėjo mokslininkas.

Kaip teigė jis, artimiausiu metu ketina atlikti kitą bandymų grupę. „Jų metu mirtina spinduliuotės doze bus apšvitinamos ląstelės, kad galėtume pamatyti, ar viską gerai padarėme. Jeigu efektas yra, jį pastebėsime“, - sakė M. Svirskas.

Jis pridūrė, jog kiekvienoje šalyje atliekami savi mobiliojo ryšio poveikio tyrimai, tačiau niekas nelinkę patikėti kitų atliktais tyrimais. „Vis tikimasi, kad gal kas nors ką nors ras. Galų gale tokiais tyrimais apsidraudžiame. Tyrimai rodo, kad EM poveikis gyviems organizmams minimalus, tačiau gal organizmai yra linkę ją kaupti. Kai kuriose šalyse tokie tyrimai vykdomi daugiau kaip 10 metų. Oficiali išvada tokia, jog nepastebima mobiliojo ryšio prietaisų daromos neigiamos įtakos organizmams“, - teigė mokslininkas. Jis pažymėjo, jog Lietuvoje higienos normos, ribojančios galią, yra pačios griežčiausios.

„Tokiu būdu patys save ir apribojame. Telekomunikacijų technologijos vystosi labai sparčiai, žmonės aktyviai naudojasi jų privalumais. Ir jeigu nieko nekeisime, visas pasaulis valdys pyragą su sviestu, o mes ir toliau mėgausimės bulvėmis su rūgusiu pienu. Jeigu užbrėžiame ribą ir neleidžiame didesnės nei 10 µW/cm2 (mikrovatų kvadratiniam centimetrui) spinduliuotės, vadinasi, save apribojame, ir ateityje pažangios technologijos administracine tvarka pas mus bus tiesiog uždraustos“, - sakė doc. dr. K. Svirskas.

Degtukas už kilometro

Naudojamos telekomunikacijos įrangos galią apibrėžia higienos normos. Mindaugas Bastys, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, tikina, kad Lietuvos higienos normų reikalavimai, palyginti su Vakarų Europa, skiriasi nuo 30 iki 100 kartų. Jie pas mus yra pernelyg griežti. Tai gali turėti įtakos telekomunikacijų verslo perspektyvai.

„Visa tai lėtina ir ryšio greitį, ir kokybę. Iš esmės dėl dabartinių reikalavimų ir kaštai mūsų vartotojams yra didesni. Tokie griežti reikalavimai, be Lietuvos, yra keliami Lenkijoje, Bulgarijoje ir dar keliose besivystančiose šalyse“, - sakė M. Bastys.

Pasak jo, nors reikalavimai ryšio operatoriams Lietuvoje yra vieni iš griežtesnių, kontrolės sistema veikia neblogai. Tačiau eikvojamos didelės pajėgos ir ištekliai šiai kontrolei įgyvendinti.

„Kitas dalykas, apie ką reikėtų diskutuoti, tai pačių mobiliojo ryšio aparatų poveikis žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, dabar kalbuosi priglaudęs prie ausies mobiliojo ryšio telefoną. Jis skleidžia tris kartus didesnės galios spinduliuotę, negu mes esame nustatę higienos normose. Šiuolaikiniais televizoriai taip pat skleidžia tris kartus didesnę EM spinduliuotę, negu leidžia higienos normos. Gamintojų parduodamos mikrobangų krosnelės taip pat skleidžia didesnę spinduliuotę. Man nesuprantama, kodėl taip itin saugome šitą sritį, kai šiuolaikinės technologijos jau nebeatitinka to, kas parašyta teisinėse normose“, - dėstė Seimo Informacinės plėtros komiteto pirmininkas.

Politikas pavyzdžiu iliustravo, kaip šiandien atrodo higienos normų reikalavimai. „Mes uždegame degtuką ir sakome, kad jį galima laikyti nuo savęs vieno kilometro atstumu. Arčiau savęs jo esą laikyti negalima, nes jeigu bent kiek jį pritrauksime arčiau, tarkim, 500 metrų, jis mums padarys žalingą poveikį. Tuo tarpu daugumoje Europos Sąjungos šalių „uždegtą degtuką“ leidžiama laikyti už dešimties metrų, aiškiai suvokiant, kad jo įtakos sveikatai nėra jokios“, - aiškino M. Bastys.

Griežčiausios normos

EM spinduliuotės norma Lietuvoje yra 10 µW/cm2, ir ji - griežčiausia pasaulyje. Pavyzdžiui Amerikoje ji siekia net 500, o daugelyje Europos Sąjungos šalių - 1000 µW/cm2. Judriojo radijo ryšio bazinių stočių mikrobangų elektromagnetinės spinduliuotės matavimus pavesta vykdyti Visuomenės sveikatos centrams.

Mobiliojo ryšio operatoriai dažniausiai naudoja 20 vatų galingumo kryptines antenas, kurios sufokusuoja lauką taip pat kaip ir prožektorius šviesą. Jeigu yra pastatytas 25 m aukščio bokštas, kuriame įrengta 80 W bendra siųstuvų galia, tai ji yra maža arti bokšto, yra didžiausia apie 100 m atstumu ir pasiekia galią apie 0,1 µW/cm2, o toliau mažėja.

Telefonas prie ausies spinduliuoja nepalyginti daugiau negu bazinė stotis. Telefono galia priklauso nuo to, geras ar blogas ryšys. Jeigu būsime miške, toli nuo bazinių stočių, jo galia gali būti ir 2 vatai. Jeigu kalbant telefonu bus geros ryšio sąlygos, telefono siųstuvo galia gali būti tik vienas milivatas.

Mobiliesiems telefonams yra keliami reikalavimai, tokie kaip jo skleidžiamų elektromagnetinių bangų didžiausia leidžiama sugertis. Ji charakterizuojama santykiniu absorbcijos rodikliu (angl. Specific Absorption Rate - SAR). Ši informacija pateikiama mobiliojo telefono instrukcijoje. Tai rodiklis, nusakantis, kiek energijos maksimaliai gali sugerti biologinis kūnas, esantis telefono elektromagnetinės spinduliuotės lauke, kai telefonas veikia maksimalia galia. Europoje mobiliųjų telefonų SAR neturi viršyti 2 vatų 1 kilogramui. Telefonas maksimaliai veikia tik esant labai prastam ryšiui. Esant geram ryšiui, EM energija į audinius sugeriama iki 1000 kartų mažiau.

Diskutuoti reikia

„Jeigu būtų didinama leistina galia taip, kaip daroma daugumoje Europos Sąjungos valstybių, jei vienu bokštu ar siųstuvu galėtų naudotis keli ryšio operatoriai, tai mūsų sąlygomis leistinos spinduliuotės norma galėtų būti iki 30 mikrovatų 1 kvadratiniam centimetrui. Tokiu būdu sumažėtų antenų miškas virš namų stogų, pagerėtų ryšio greitis ir kokybė“, - sakė M. Bastys.

Jo nuomone, taip pat negalima atmesti ir ignoruoti tų tyrimų, kurie mėgina atsakyti į klausimą apie galimą įvairių EM spinduliuotę skleidžiančių prietaisų poveikį gyviems organizmams. „Diskutuoti apie tai visada reikia. Tačiau tai turi būti labai aiškiai, labai logiškai pasakyta, kokios yra tokių tyrimų išvados“, - kalbėjo politikas.

Pasak jo, paradoksas yra tai, jog mes leidžiame žmonės rūkyti. Tai laikoma vidiniu žmogaus apsisprendimu, nors mokslinių įrodymų apie nikotino daromą žalą yra apstu. Dėl to niekam nekyla diskusijų..

„O kai kalbame apie mobilųjį ryšį, mes neturime jokių įrodymų, kad naudojamos ryšio priemonės, jų skleidžiama EM spinduliuotė sukelia onkologinių problemų ar kitokių sveikatos sutrikimų. Gamtoje yra daug reiškinių, pavyzdžiui, tokių kaip žaibas, kurie skleidžia didelę galią. Pati gamta rodo, kad gyvename aplinkoje, kuri iš esmės sudaryta iš elektromagnetinių laukų“, - sakė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"