TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ugniagesiai bijo gaisrų po renovacijos

2013 01 31 6:04
Erlendo Bartulio nuotrauka/Gesinti gaisro gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje ugniagesiai važiuoja vidutiniškai 7 kartus per dieną.

Atmetus visus atsitiktinumus, tik žmogaus aplaidumas ir neapdairumas nepalieka ir, matyt, nepaliks be darbo nei ugniagesių, nei draudikų, nei priešgaisrinės apsaugos specialistų.

Ugniagesiai ir priešgaisrinės apsaugos specialistai perspėja, kad prie jau įprastų gaisro kilimo priežasčių daugiau pavojaus įsiplieksti ugniai gyvenamuose pastatuose gali sukurti planuojama gyvenamųjų namų renovavimo programa. Renovacija, pasak ugniagesių, neabejotinai tikrins statybininkų ir projektuotojų sąžiningumą.

"Perspektyvus" židinys

"Projektuojant naujus daugiabučius pastatus, problemų būna mažiausiai, nes projektą dar galima koreguoti taip, kad jis atitiktų visus reikalavimus, t. y. kad pastatas atitiktų gaisrinės saugos reikalavimą, - pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis specialistas Linas Petronis. - Daugiau problemų kyla vykdant daugiabučių pastatų renovavimo programą, nes per pastaruosius keletą metų pasikeitė gyvenamųjų namų gaisrinės saugos reikalavimai, o senieji pastatai daugelio šių reikalavimų dažniausiai neatitinka."

Tarp reikalavimų, patvirtintų 2010 metais, specialistas mini būtinybę įrengti gaisro ir dūmų plitimą stabdančias duris ir langus laiptinėse arba aukštų koridoriuose.

Modernizuotam pastatui būtini ugnies barjerai iš nedegių medžiagų, kurie apsaugo inžinerines sistemas, vėdinimo šachtas bei durų ir langų angokraščius. Tai padeda apsaugoti nuo greito ugnies plitimo.

Šiltinant pastatus poliuretano medžiaga, kai nėra tinkamai, pagal reikalavimus, izoliuoti angokraščiai, gali greitai užsidegti fasadas, o tai jau grėsmė visiems butams ar netgi gretimiems pastatams. Projektuotojai žino daug gudrybių, kaip to išvengti, bet ar visada tuo pasinaudoja.

Atrodytų, senuosiuose daugiabučiuose ugnis nėra dažna viešnia. Izoliacinės medžiagos, kuriomis dabar jie šiltinami, gerai atstumia šaltį, bet neapsaugo nuo ugnies.

Kova už būvį

2010 metų gruodžio 7 dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius patvirtino naujus Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, kuriuose teigiama: "Rengiant naujo statinio projektą, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto projektą ir naudojant statinį, taikomos gaisrinės saugos priemonės turi atitikti esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą per visą statinio naudojimo trukmę."

Tai reiškia, kad įvykdžius gyvenamojo namo renovavimo projektą, jo gaisrinės saugos lygis negali būti žemesnis nei anksčiau. Tačiau  specialistai pažymi, kad, pavyzdžiui, senųjų betoninių daugiabučių sienų gaisringumo klasė yra saugiausia - A1, o jas apšiltinus ugniai mažai atsparia medžiaga, klasė bus tik blogesnė - B. Apie dvi savaites, kol vykdomi šiltinimo darbai, sienos bus bus visiškai neatsparios ugniai - tik E klasės.

Kaip teigia priešgaisrinės saugos klausimais konsultuojančios UAB "Fire Experts" direktorius Andrius Lukošius, dabartinės šiltinamosios medžiagos yra ganėtinai atsparios ugniai, kai renovavimo darbai atliekami pagal reikalavimus, tačiau gaisrų jau būta. "Turi būti didelis išorinis gaisro židinys, kad gaisras įgautų pagreitį", - pripažino konsultantas.

Daugiau bėdų, anot jo, kyla kitur. "Dažniausiai pasitaikančios klaidos atliekant daugiabučių renovavimo darbus yra neišsamus ar neprofesionalus gaisrinės saugos reikalavimų pateikimas projektuose bei renovavimo darbų atlikimas ne pagal projekto sprendinius, - LŽ kalbėjo A.Lukošius ir pasidalijo savo įžvalgomis: - Regis, to priežastis yra tiek projektuotojų, tiek rangovų siekis laimėti skelbiamus konkursus mažiausia kaina, todėl šie statybos proceso dalyviai yra priversti savo darbus atlikti kuo pigiau, nebevertina kokybės, nepaiso gaisrinės saugos reikalavimų."

Jis patartų gyventojams kelti griežtesnius kriterijus renkantis statybos rangovus. "Šiandien rangovų konkurencija yra labai aštri, tikrai yra įmonių, kurios darbus atlieka nepriekaištingai, kultūringai", - teigė konsultantas. Jis perspėja, kad tiems, kurie  teikia pirmenybę taupymui, o ne kokybei, daugiau tikimybių patirti nuostolių dėl gaisro.

"Kiekvienas gaisrinės saugos reikalavimas turi savo istoriją, nėra "iš dangaus paimtas". Todėl svarbu, kad gaisrinės saugos reikalavimai veiktų praktikoje. Pertekliniai reikalavimai tikrai nebūtini", - pažymėjo A.Lukošius.

Rečiausi, bet didžiausi

Apie kilusius gaisrus gyvenamuosiuose pastatuose draudimo bendrovės sužino dažniausiai anksčiau, negu apie juos paskelbiama Priešgaisrinės apsaugos departamento suvestinėse. Tai neturėtų stebinti, nes namų turto draudimas - viena populiariausių ne gyvybės draudimo rūšių, o išmokos už ugnies suniokotą turtą yra pačios didžiausios.

"Dėl gaisro draudėjai kreipiasi rečiau negu dėl užpylimo ar vagystės, - LŽ prisipažino AB "Lietuvos draudimas" Privataus turto draudimo portfelio valdytoja Audronė Ananevienė. - Tačiau ugnis per keliolika minučių sunaikina visą gyvenimą kauptą turtą, o namas gali sudegti iki pamatų."

Jos teigimu, gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose ir padaromų žalų tendencija lieka stabili - per pastaruosius 4 metus 49 proc. nuostolių gyventojų turtui (pastatams ir juose esančiam namų turtui) padarė gaisrai. Vidutinis vieno gaisro nuostolis privačiam draudėjui siekia 12 tūkst. litų. Vien 2012 metais "Lietuvos draudimas" gyventojams kompensavo 13 mln. litų gaisrų padarytų nuostolių.

Analogiškas tendencijas piešia ir kitos draudimo bendrovės. Antai UAB "PZU Lietuva" komercinio turto draudimo produktų vadovas Andrius Dambrauskas tvirtina, kad gaisras yra pati "brangiausia" nelaimė. Vidutinė išmoka už ugnies žalą šioje draudimo bendrovėje sudarė apie 24 tūkst. litų, o iš viso 2011 ir 2012 metais šioms žaloms kompensuoti buvo skirta po 2 mln. litų. Išmokos gaisrų padarytų nuostolių kompensacijoms sudaro apie 40 proc. "PZU Lietuvos" išmokų pagal namų turto draudimo sutartis.

Europos draudimo bendrovės "ERGO Insurance" Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius LŽ teigė, jog šioje bendrovėje pastaruosius porą metų žalų dėl gaisrų kompensavimo faktai sudarė 4-5 proc., tačiau tai kainavo 24-25 proc. visų išmokų. Todėl, pasak T.Nenartavičiaus, draudimo bendrovė prieš pasirašydama didesnės sumos turto draudimo sutartį visada kreipia dėmesį į pastato konstrukcijų degumo lygį. Tai svarbus rodiklis nustatant draudimo kainą.

Tačiau pro draudikų akis neprasprūsta ir kitokių dalykų. "Kartais patys žmonės, neturėdami projektų, stato ar pertvarko savo būstus, nesilaiko statybos reglamento reikalavimų atstumams tarp konstrukcijų. Tokiais atvejais nelaimės tikimybė yra didesnė. Įmoka visada bus mažesnė apdraudžiant pastatus, kurie pastatyti laikantis saugos reikalavimų", - pabrėžė A.Ananevienė.

Nelieka be dėmesio ir apdraudžiami renovuoti būstai. Pasak A.Dambrausko, sudarydami turto draudimo sutartis draudikai atidžiai vertina draudžiamo objekto statybos medžiagų degumą. "Apdraudžiamo renovuoto pastato pamatų, sienų, perdangų, stogo, išorės apdailos, pertvarų, vidaus apdailos konstrukcijos medžiagos yra nurodomos pastato konstrukcinės darbo dalies projektuose; visi duomenys yra saugomi Registrų centre", - sakė "PZU Lietuvos" atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"