TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkai darbininkų ieško patys

2016 06 16 6:00
Kombaino į avietes neįvarysi - ūkininkams skubiai reikia darbininkų, o jų nėra. LŽ archyvo nuotrauka

Vasarą, per patį darbų karštymetį, nekvalifikuotos darbo jėgos ir specialistų Lietuvos žemdirbiai daugiausia ieškosi patys, o į teritorines darbo biržas kreipiasi tik gavę didesnių užsakymų, kai nuimamas derlius.

Teritorinės darbo biržos specialių bendradarbiavimo susitarimų su ūkininkais arba žemės ūkio bendrovėmis neturi, o žemdirbių kreipimusis dėl darbo, pasiūlymus ar darbo paiešką registruoja bendrąja tvarka, tačiau bedarbius, gaunančių pašalpas į laukų darbus nukreipia rečiau, skirtingai nei tuos, kurie privalo atlikti viešuosius darbus.

Tie patys darbai

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Armonas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ūkininkai bendradarbiauja su darbo birža dažniausiai pavasarį, kai iškart po sėjos reikia laukuose rinkti akmenis. Biržoje susiranda ir mechanizatorių, tačiau kitų žemės ūkio specialistų – agronomų, zootechnikų – ieškosi per pažįstamus arba perka tokias paslaugas iš firmų. Lauko darbininkams už darbą sumokama paprastai kartą per savaitę arba, pavyzdžiui, susitarus už kiekvieną plotą.

„Iš kvalifikuotų specialistų vasarą daugiau reikia agronomų, o žiemą jų paslaugų reikia mažai, todėl didesni ūkiai arba žemės ūkio bendrovės tokiu metų laiku jiems randa kito profilio darbo – pavyzdžiui, skiria ūkvedžiais“, – aiškina K. Armonas.

Jis pats augina javus, todėl vasarą darbininkams darbo nebūna itin daug ir prireikus užtenka šeimynos darbo rankų, kaip ir daugumai smulkių ūkių Lietuvoje. „Žmonės į lauko darbus nesiveržia. Darbo būtų, bet dirbančių ne itin, – sako rajono ūkininkų sąjungos vadovas. – Nemaža dalis gyvena iš bedarbio pašalpų. Jiems svarbu gauti ūkininko lapelį, neva „ieškosi darbo, bet dirbti netinka“. Jie iš pašalpų ir gyvena.“

Kas kita, anot jo, mechanizatoriai, gebantys valdyti modernią techniką, bet ne bet kam tokią techniką galima patikėti. „Jei žmogus gerai dirba, tai sieki, kad jis neišeitų pas kitus, todėl neretai ir sumoki tiek, kiek jis pageidauja“, – teigia K. Armonas.

Biržos klientais nepasitiki

Dėl darbo biržos siūlomų bedarbių kategoriškai nusiteikęs Lietuvos ūkininkų sąjungos skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Marius Gudaitis. Jis 200 ha ūkyje augina javus, kviečius, pupas ir žieminius rapsus. Tokiems pasėliams vasarą, anot jo, daug darbo rankų nereikia, todėl, kai neranda patikimo mechanizatoriaus, į traktorių sėda pats, o gerų mechanizatorių, anot jo, labai trūksta.

„Į darbo biržą nesikreipiu, nes iš ten ateina didžiausi nevykėliai, todėl tokioms paieškoms laiko gaila, – kerta ūkininkas. – Kai prireikia žmonių, ieškau per pažįstamus, klausinėju susiėjimuose – gal kas žino, kas nori dirbti, o šiuo metu darbo neranda.“

Pasak jo, darbo birža siūlo ne tik lauko darbininkus, bet ir įvairaus profilio darbuotojų, bet ir tokius priimant – viena rizika. „Kažkodėl darbo birža siūlo tokius žmones, kuriuos nesaugu ir į ūkį pasikviesti. Nenoriu nemalonumų, vagysčių, todėl stengiuosi darbuotojų ieškotis pats“, – savo poziciją grindžia alytiškis, nors pripažįsta, kad iš biržos atsiunčiama ir normalių darbininkų.

Jis pasakojo „nusvilęs“ nuo darbininkų deficito. Prieš keletą metų augino uogas, bet avietėms užaugus ir subrendus, iškart iškilo darbo rankų problema. „Bandžiau samdytis žmonių, bet jų tokie darbo tempai, kad pardavęs uogas neuždirbti, dar savų pinigų turi primokėti atlyginimams, – sako ūkininkas ir priduria: – Kombaino į avietes neįvarysi, skubiai reikia žmonių, o jų nėra. Galima mokėti ir didelius pinigus, bet nėra kam.“

Varžo supirkimo kainos

Bendradarbiavimu su teritorine darbo birža sakosi esąs patenkintas Lančiūnavos (Kėdainių r.) daržininkystės ūkio savininkas Vidmantas Girdzijauskas. „Kai reikia nuimti derlių arba sulaukus didelių užsakymų, visada kreipiuosi į biržą ir sulaukiu ko tikėjęsis, – pasakoja jis. – Birža gauna mūsų užsakymą, registruotiems bedarbiams praneša, šie atsiliepia. Tai dažniausiai būna žmonės, pas mus jau dirbę ir anksčiau. Deja, kai kurie žmonės „stovi“ biržoje ir laukia skambučio. Tokia jau valstybės tvarka, kad žmogui geriau nedirbti, negu dirbti. Kai kurie išsistudijavę visus darbo įstatymus taip, kad žino daugiau, negu patys įstatymų leidėjai. Kai tokie ateina į ūkį, prasideda „visų nervų šaknelių uždegimai“.

Kol kas ūkininkas sukasi su tuo, ką turi. Jo ūkyje darbų netrūksta visus metus, nes yra didžiuliai sandėliai, į kuriuos vežamos daržovės iš 250 hektarų laukų. Ūkyje dirba apie 90 žmonių. Vasarą ateina padirbėti moksleivių, studentų, aplinkinių kaimų gyventojų, kurie talkina ne pirmi metai, nors jų džiuginti dideliais atlyginimais esą nėra galimybių. „Nelabai yra iš ko daug mokėti, kai menkos daržovių supirkimo kainos. Antai už kopūsto daigą vokiečiams ar lenkams mokame 10 centų, o už kilogramą ankstyvųjų kopūstų gauname 20 centų. O juk reikia ir žemę paruošti, ir augančias daržoves prižiūrėti, surinkti derlių, išvežti į prekybos centrą. Ūkininkas uždirba tik iš ploto“, – aiškino V. Girdzijauskas.

Pasak jo, už darbą mokama du kartus per mėnesį daugmaž lygiomis dalimis, daugiausia – pagal darbo valandas. Jis apgailestauja, kad daug jaunų, stipriausių žmonių išvažiuoja užsidirbti svetur. „Jų gaila, bet sulaikyti nėra kaip, kai tokios supirkimo kainos. Kai patys pajamas už daržoves skaičiuojame centais, nelabai ką galime pasiūlyti ir dirbantiems žmonėms“,– apgailestauja pašnekovas. Pasak jo, padėtį lengvina tai, kad nepilnamečių jau nereikia įdarbinti oficialiai, užtenka išrašyti paslaugų kvitą.

Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Mikėnienė „Lietuvos žinioms“ taip pat teigė, kad žemės ūkio sektoriuje ši įdarbinimo forma yra populiari ir biržos aptarnaujamoje zonoje. Pavyzdžiui, Pasvalio skyriuje tokiu būdu per metus įdarbinama apie 750 asmenų.

Šios teritorinės darbo biržos duomenimis, nuo šių metų balandžio iki birželio 15 dienos Panevėžio apskrities žemės ūkio įmonėse per biržą buvo įdarbinta pagalbinių darbininkų, traktorininkų, nekvalifikuotų gyvulininkystės ūkio darbininkų, nekvalifikuotų melžėjų, gyvulių šėrikų ir miškų ūkio darbininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"