TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkai nenori mokėti "Sodros" įmokų

2014 03 13 6:00
Prie "Sodros" biudžeto turės prisidėti net ir smulkūs šeimų ūkiai. LŽ archyvo nuotrauka

Ūkininkų prieštaravimų sukėlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų projektas, numatantis, kad įmokas "Sodrai" turės mokėti ir smulkiausi ūkininkai.

Numatoma, kad socialinio draudimo įmokas "Sodrai" mokės visi ūkininkai, registruoti ūkininkų registre ir gaunantys iš ūkio veiklos pajamų, neatsižvelgiant į jų ūkio dydį.

Smulkieji nepajėgūs mokėti

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio teigimu, smulkiųjų ūkininkų pajamos yra per mažos, kad jie galėtų sumokėti padidėjusius mokesčius. „Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkst. ūkininkų, kurie nėra gavę nei Europos Sąjungos (ES), nei valstybės paramos plėtrai. Dauguma jų neturi technikos žemei dirbti, retai disponuoja atliekamais pinigais, komerciniai bankai neskuba teikti jiems kreditų. Tačiau valstybė jau pasirengusi iš jų imti maksimalius mokesčius“, - kalbėjo smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių atstovas. Jo nuomone, kol nebus teikiama parama smulkiesiems ūkininkams, apie jokį mokesčių didinimą negali būti nė kalbos, nes žmonės dar labiau prasiskolins arba liausis ūkininkavę.

Kaip tvirtina Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas, Lietuvoje iki 100 hektarų dirbamos žemės plotus turi apie 100 tūkst. ūkininkų. Žemės ūkio informacijos centro duomenimis, nuo 1 iki 3 ha žemės plotus Lietuvoje turi 31 tūkst., nuo 3 ik 5 ha – 22 tūkst., nuo 5 iki 10 ha – 25 tūkst. ūkininkų. Daugiau kaip po 100 ha turi tik 16 tūkst. ūkininkų. Būtent pastarieji, V.Juodsnukio teigimu, gauna didžiausią paramą iš ES bei nacionalinio biudžetų. Iš dirbančiųjų iki 100 ha žemės plotus retas gali pasigirti, jog turi pajamų arba efektyvių gamybos priemonių, kad galėtų tų pajamų užsidirbti.

„Sofos“ ūkininkai - įžeidimas

„Smulkieji ūkiai gamyboje dalyvauja tik tiek, kiek leidžia sąlygos. Dažnai smulkieji ūkininkai yra priklausomi nuo stambiųjų, nes dalį technikos skolinasi iš jų. Kai kurie dar turi iš senų laikų paveldėtus traktorius, tačiau ir tie sulūžę. Dabar kalbamės su ministerija, ir ES tam pritaria, kad pagrindinė paramos dalis per artimiausius 5-6 metus turėtų atitekti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 80 proc. paramos atitenka smulkiesiems ūkiams. Rumunijoje – skaičiai panašūs. Tuo tarpu Lietuvoje mažiems ūkiams atiteko tik apie 5 ar 6 proc. investicinės paramos. Nepakeitus šios situacijos apkrauti ūkininkus naujais mokesčiai būtų neteisinga“, - įsitikinęs V.Juodsnukis.

Dėl vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, V.Juodsnukio įsitikinimu, yra sukeltas dirbtinis ažiotažas. "Gal prie Vilniaus, prie Trakų miestiečiai yra prisipirkę sklypelių ir jokios ūkinės veiklos neplėtoja. Tačiau negalime vadinti "sofos" ūkininkais tų, kurie susigrąžino kelis hektarus žemės, ją dirba, bet neturi darbo priemonių efektyviai panaudoti tą žemę. Tokius žmones vadinti „sofos“ ūkininkais yra savo piliečių įžeidinėjimas“, - mano Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas.

Pensiją jau užsidirbo

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) skaičiavimais, Lietuvoje apie 40 proc. ūkininkų jau sulaukė pensinio amžiaus, bendras šalies ūkininko amžiaus vidurkis – netoli senatvės pensijos ribos. Pasak ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko, jei įstatymas būtų pakeistas taip, kaip siūlo ministerija, socialinio draudimo įmokos kai kuriems ūkininkams padidėtų kartais. Dabar ūkininkų įmokos „Sodrai“ sudaro 12 proc., o būtų padidintos iki 60 proc. vidutinio atlyginimo. Jeigu ūkio pajėgumai sudaro, pavyzdžiui, daugiau kaip 14 ekonominio dydžio vienetų (EDV), „Sodros“ įmokos, pagal naują tvarką, padidėtų 5 kartus. Socialinio draudimo įmokas privalėtų mokėti ir visi tie smulkieji ūkiai, kurių EDV yra mažesnis negu 14. Žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis nustatomas bendrąjį pelną padalijus iš ekonominio dydžio vieneto, kuris lygus 4143 litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė pabrėžė, kad valstybinio socialinio draudimo sistema paremta solidarumo principu, todėl asmenys, gaunantys pajamų, turi prie jos prisidėti. A.Šatrauskienė taip pat teigė, jog kol kas šis įstatymo pakeitimo projektas dar svarstomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"