TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkai nusivilia pienininkyste

2013 07 11 6:00
Šilalės rajone ūkininkaujanti V.Bušinskienė planuoja melžiamų karvių bandą pakeisti mėsiniais galvijais. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pieno gamintojai puoselėja planus nustoti melžti karves ir pradėti auginti mėsinius galvijus.

Ūkininkai neslepia, kad mąstyti apie kiek kitokią ūkio plėtrą juos verčia pieno ūkio sektoriaus ateities neapibrėžtumas, labai sumažėjęs iš pieno gaunamas pelnas ir pieno perdirbėjų nesiskaitymas su gamintojais.

Neaiški rytdiena

Šilalės rajone su vyru ūkininkaujanti Vilija Bušinskienė ne tik pamąsto apie galimybę nuo pienininkystės pereiti prie mėsinių galvijų auginimo, bet jau dabar augina kelias dešimtis mėsinių karvių. „Nuolat svyruojanti pieno supirkimo kaina neleidžia ilgesniam laikui planuoti veiklos. Ūkininkui svarbu žinoti bent artimiausių 3-5 metų pajamas, kad galėtų normaliai planuoti investicijas ir savo ūkio veiklą – mokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams, pirkti reikiamus vaistus gyvuliams, įrangą, įsigyti stambesnių pirkinių, pavyzdžiui, technikos, ką nors modernizuoti, atnaujinti. Tačiau nuolat kinta pieno supirkimo kainos, tai labai sudėtinga, nes negali net tiksliai žinoti, kurį mėnesį gausi didesnes, kurį - mažesnes pajamas“, - LŽ teigė ūkininkė.

Prieš beveik porą dešimtmečių pradėtame kurti ūkyje V.Bušinskienė šiuo metu laiko 130 melžiamų karvių. Tai daugiausia lietuviškos juodmargės, sėklintos vokiečių bei amerikiečių holšteinų sėklomis. Ši veislė ūkininkei pasirodė geresnė, gyvuliai tvirtesni, duoda daugiau pieno, jo kokybė geresnė.

V.Bušinskienės ūkyje vidutiniškai per metus iš karvės primelžiama apie 7 tūkst. kilogramų pieno, perdirbėjai kas antrą dieną iš ūkio išsiveža 5,2 tūkst. litrų pieno. „Šilalės rajone nėra derlingų žemių, kur gerai augtų grūdinės kultūros, tad pasirinkome pienininkystę. Man ir vyrui tai atrodė racionaliausias būdas. Gyvenome kaime, turėjome kelias karvutes, laikui bėgant natūraliai auginome ūkį, įsigydavome vis daugiau karvučių, kol galiausiai mūsų ūkis tapo didelis. Be to, pieno produktus žmonės visada vartoja, jie buvo ir bus paklausūs. Tai svarbi maisto pramonės niša“, - įsitikinusi ūkininkė.

Išlaidos didėja

Daugiau kaip dešimtmetį pienininkystės ūkį plėtojęs Vilkaviškio rajono Bartninkų kaimo ūkininkas Albinas Šneideris, apsidrausdamas nuo galimų pieno sektoriaus permainų, taip pat susirado „atsarginį“ kelią – žada plėtoti mėsinę galvijininkystę. Tiesa, ūkininkas prisipažįsta – tokios užmačios kol kas daugiausia kirba tik jo galvoje, kaip bus ūkyje – priklausys nuo ekonominės padėties. „Dabar pieno supirkimo kaina beveik tokia pat, kokia buvo prieš 5-6 metus. Po didžiulio kainų nuosmukio ji grįžo į tą lygmenį, kai pieno gamyba jau nėra nuostolinga, kaina panašesnė į tą, kurią turėtume gauti, bet dar ne tokia, kad pieno ūkiai tvirtai stovėtų ant kojų“, - LŽ kalbėjo A.Šneideris.

Anot jo, nors pieno supirkimo kainos truputį pakilo, toli gražu ne tiek padidėjo išlaidos. Beveik dvigubai pabrango žemės nuoma, kur kas daugiau tenka atseikėti valstybei mokesčių už samdomus žmones. Mat padidėjus minimaliai mėnesinei algai daugiau tenka sukrapštyti pinigų socialiniam draudimui, ligonių kasoms, daugiau atseikėti pajamų mokesčio. Ūkininkas skaičiuoja, kad už vieną samdomą žmogų per mėnesį jam reikia sumokėti beveik 500 litų mokesčių, o kur dar alga. A.Šneiderio dvi melžėjos dirba puse etato ir dar yra 1,5 etato darbininko. Ūkyje nuolat triūsia ir pats šeimininkas su žmona. Mat čia laikoma 60 melžiamų karvių ir 30 telyčių. Jos skirtos ne tik melžiamų karvių bandai atnaujinti, bet ir būsimai mėsinių galvijų bandai. „Karves ir telyčias sėkliname mėsinės veislės bulių sėklomis, tikimės, kad ūkis bus universalesnis. Ar apsimokės pereiti prie mėsinių galvijų auginimo – parodys ateitis. Augalininkystės ūkiai vienas kultūras kitomis gali greitai pakeisti, galvijininkystės ūkiai taip sparčiai pasikeisti negali“, - pasakojo A.Šneideris. Anot jo, tam reikia bent poros metų. Per tiek laiko veršiukas išauga į karvę ar jautį.

Nelygiaverčiai santykiai

Ūkininkus piktina kai kurių pieno perdirbėjų nenoras skaitytis su pieno tiekėjais. Šilalės rajono ūkininkė V.Bušinskienė teigė, kad su viena garsia šalies pieno perdirbimo bendrove bendradarbiavo nuo 2005 metų. Tačiau šiemet pavasarį iš perdirbėjų sulaukė siūlymo pasirašyti naują pieno pirkimo ir pardavimo sutartį. Joje jau buvo numatyta kur kas mažesnė kaina, nei už pieną mokėjo iki tol. „Ši bendrovė mums ir taip mokėjo vieną mažiausių kainų rinkoje. Kitų regionų ūkininkai iš jų gaudavo daugiau nei mes. Mūsų gyvenvietėje nėra stambių ūkininkų, kurie dideliais kiekiais parduotų pieną. Tokiais atvejais pieno perdirbėjai linkę diktuoti savo sąlygas, o ūkininkams belieka nuolankiai jas priimti“, - pasakojo moteris.

Ūkininkė atsisakė pasirašyti naują sutartį. Perdirbėjai tuomet patikino, kad liks galioti senoji pieno supirkimo kaina – 94 centai už litrą (ct/l). „Tačiau jie vis vien mokėjo ne sutartą kainą, o 87 ct/l. Bendrovės buhalterė paaiškino, kad toks yra vadovybės pavedimas“, - tikino V.Bušinskienė. Po to ji pasirinko kitą pieno pirkėją, mokantį gerokai daugiau.

Pašnekovės teigimu, šis atvejis yra tik vienas pavydžių, kodėl ūkininkai, pritrūkę apyvartinių lėšų, pavyzdžiui, norėdami pradėti svarbius sezoninius darbus ar įsigyti naujos technikos, neretai priversti jų skolintis iš bankų.

FAKTAI Pienas pigesnis ir jo mažiau

Europos Komisijos duomenimis, 2013 metų kovą vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 1052 litus už toną (Lt/t). Ši kaina buvo 3,5 proc. didesnė nei kaimynės Latvijos (1017 Lt/t), 1,5 proc. didesnė nei Lenkijos (1037 Lt/t) ir 7,6 proc. mažesnė nei Estijos (1138 Lt/t).

Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą buvo 10 proc. mažesnė nei ES vidurkis (1169 Lt/t), tačiau stambiesiems pieno gamintojams Lietuvoje mokama pieno supirkimo kaina siekė 1198 Lt/t ir buvo 2,5 proc. didesnė už ES šalių vidutinę pieno supirkimo kainą.

Per gegužės mėnesį buvo supirkta 113 tūkst. tonų natūralaus pieno, tai 7,3 proc. mažiau nei prieš metus (121,9 tūkst.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"