TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkai parodoje žvalgosi naujovių

2013 04 05 7:34
Erlendo Bartulio nuotraukos/Parodoje bendrovė "Agrochema" siekia ne tik kurti naujus produktus, bet tapti ūkininkų partneriais.

Vakar Kaune prasidėjusioje tradicinėje tarptautinėje žemės ūkio parodoje "Ką pasėsi... 2013" dalyvaujantys tiek verslininkai, tiek ir ūkininkai tvirtina, kad Lietuvoje būtinas įmonių ir mokslininkų bendradarbiavimas.

Aleksandro Stulginskio universitete aštuonioliktoji tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi... 2013" vyks balandžio 4-6 dienomis.

Ieško naujausios technikos

Kupiškio rajone dirbantis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius sakė su didžiuliu entuziazmu kasmet važiuojąs į parodą "Ką pasėsi...". Pasak jo, ši paroda, kuriai rengti organizatoriai išleidžia milijonus, yra efektyviausias būdas tobulėti. "Važiuočiau į ją net jei akmenimis lytų", - juokavo ūkininkas aiškindamas, kodėl nepabūgo pirmą kartą per pavasario parodą iškritusio sniego ir prasidėjusios šlapdribos.

Jis pasakojo žinąs daugelį parodoje dalyvaujančių bendrovių, todėl galįs vienu metu apžiūrėti visas jų pristatomas naujoves. Ūkininkui reikia bent keturių naujų brangių padargų, bet jis juos renkasi jau beveik metus. Z.Aleksandravičius sakė vertinąs tuos pardavėjus, kurie savo techniką leidžia išmėginti laukuose. "Pavasarį dar pabandysime, pasirinksime ir tuomet pirksime", - sakė jis.

Biržų rajone ūkininkaujantys Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai pasakojo ne tik pristatą parodoje savo namų gamybos alų, bet ir apžiūrėję karvių melžimo robotus. Prieš tris mėnesius jų ūkyje pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės remiamas projektas, pagal kurį pusę ūkyje esančių karvių melžia nebe samdomi žmonės, o robotai. Anksčiau keturios darbuotojos aptarnaudavo 380 karvių. Tačiau po dvejų metų svarstymo Stankevičiai ryžosi pasikeitimams. "Labiausiai visus baugina technika, nes trūkstant žinių manoma, jog susidoroti nepavyks", - kalbėjo V.Stankevičius. Jis pasakojo dabar matąs, kokios klaidos anksčiau darytos. Kol jos bus ištaisytos ir įsisavintos techninės naujovės, praeis kiek laiko. Tačiau jau aišku, kad investicija atsipirks per septynerius metus, o primilžis padidėjo 22 procentais.

Ūkininkas Z.Aleksandravičius kasmet važiuoja į parodą "Ką pasėsi...", nes paroda suteikia paskatą tobulėti.

Domisi cheminiais preparatais

Radviliškio rajone ūkininkaujantis Kęstutis Rimkus pasakojo šįmet itin besidomintis cheminiais preparatais, skirtais rapsiniams žiedinukams naikinti. Maždaug prieš trejus metus pastebėta, jog pumpurus ir žiedus naikinantys kenkėjai tapo atsparūs insekticidams. Nuo to laiko mokslininkai mėgina sukurti naujus efektyvius produktus. "Žiedinukai gali sunaikinti iki pusės derliaus, - pasakojo K.Rimkus. - Šįmet parodoje pristatomi nauji cheminiai preparatai jiems naikinti. Reikės išmėginti, kaip jie veikia."

Parodoje savo veiklą pristatančios bendrovės "Agrochema" generalinis direktorius Mindaugas Balkus sakė, jog didelė konkurencija verčia gamintojus pasitempti ir kurti ne tik naujus produktus, bet tapti ūkininkų partneriais. "Turime išsiaiškinti, kas geriausiai tinka Lietuvos ūkiams, ir tik tuomet produktus pateikti rinkoms", - teigė pašnekovas. Vienas naujausių gaminių, laukiančių mokslinių tyrimų rezultatų, patvirtinančių jo efektyvumą, yra amidinio azoto, magnio ir sieros trąšos, skirtos papildomam augalų tręšimui per lapus.

"Išsiaiškinsime, kokiomis sąlygomis produktas yra efektyviausias, ir pateiksime savo rekomendacijas", - sakė prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas. Anot jo, bendrovės "Agrochema" specialistai tiria rinką, nustato poreikį, pagal kurį sukuriamas produktas. Kokiomis aplinkybėmis jį naudoti efektyviausia, įvertina A.Stulginskio universiteto mokslininkai. Pasak prof. G.Šidlausko, rinkoje itin populiarėja skystosios trąšos, kurių pranašumus - augalų duodamą gausesnį ir saugesnį derlių, mažesnę savikainą, galimybes naudoti preparatus prie tvenkinių - Lietuvos ūkininkai jau įvertino. Prieš 10 metų, kai skystosios trąšos pradėtos gaminti, jų sunaudota 10 tūkst. tonų per metus. Tuo tarpu pernai parduodami kiekiai viršijo 90 tūkst. tonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"