TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkai traktorių renkasi skaičiuodami

2015 06 11 6:00
Vis dar yra įsivaizduojančiųjų, kad ūkininkas apdriskusiu megztuku braidžioja po purvą ir vairuoja seną traktorių.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos ūkininkai, gavę Europos Sąjungos (ES) paramą, ne tik modernizavo ūkio įrangą, bet ir daugiau skaičiuoja rinkdamiesi traktorių, o svarbiausi veiksniai jiems yra našumas, apdirbamas plotas ir galimybės gauti ES paramos lėšų, kuriomis kompensuojama iki 50 proc. pirkinio kainos.

„Parama paskatino ūkininkus rengti kokybiškus verslo planus, ataskaitas – išmokė verslo. Tai reiškia, kad plėtodami ūkį verslininkai gali gerai apgalvoti, kokio traktoriaus jiems reikia, apskaičiuoti, kaip jis atsipirks, kokios duos naudos. Tada galima pasvarstyti, ar verta laukti paramos, ar geriau naudotis finansinėmis bankų paslaugomis“, – aiškino bendrovės „Biržų žemtiekimas“ produktų vadovas Dainius Šišlavas.

Renkasi naudotus

Lietuvoje traktoriai, kaip ir automobiliai, dažniausiai įsigyjami naudoti, nors tai labai intensyviai naudojama gamybos priemonė. „Traktoriaus intensyviausios eksploatacijos etapas šiuolaikiniame ūkyje trunka 7–10 metų. Vėliau, norint išvengti rizikos dėl mašinos gedimų, ja atliekami mažesnės apkrovos darbai arba ji tiesiog parduodama“, – tvirtino D. Šišlavas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo įregistruotas 5 801 traktorius, 22 proc. jų buvo nauji. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet įregistruojama per 1,5 tūkst. naujų traktorių. Pernai naujų traktorių įregistruota rekordiškai mažai. Tai lėmė ir pasibaigęs ES paramos laikotarpis, ir neapibrėžtumas dėl geopolitinės padėties bei Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Tokia tendencija išlieka ir šiemet. Balandį Lietuvoje buvo įregistruoti 464 traktoriai, iš kurių 99,1 proc. sudarė ratiniai, o 82 (17,7 proc.) – nauji. Tarp pastarųjų nebuvo nė vieno vikšrinio.

Stambiesiems svarbu galia

Pasak D. Šišlavo, stambių ūkių savininkai mieliau renkasi ne tik naujesnius, bet ir galingesnius traktorius, nes jie gali būti derinami su platesniais padargais, todėl tam pačiam laukui apdirbti sugaištama mažiau laiko. Patys galingiausi vikšriniai traktoriai per dieną sėjai gali paruošti iki 120 hektarų, tačiau absoliuti dauguma įsigyjamų traktorių yra gerokai manevringesni ratiniai traktoriai.

Lietuvoje dominuoja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, todėl įsigyjama daugiausia mažesnės nei 100 AG traktorių. Tokių daugiausia (79,5 proc.) ir tarp balandį įsigytų naujų traktorių. 100–200 AG traktoriai balandį sudarė 16,6 proc. tą mėnesį užregistruotų naujų traktorių. Šių metų pradžioje buvo gerokai padidėjusi nebrangių ir ne itin galingų universalių traktorių paklausa. Tai lėmė ES paramos jauniesiems ūkininkams programa. Tokių valdos dar nėra didelės, todėl užtenka ir nedidelio galingumo traktoriaus.

Keičiasi lyderiai

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenimis, Lietuvos ūkininkai dažniau renkasi naudotus traktorius. Didesnė dalis 2015 metų balandį įregistruotų naudotų traktorių buvo vakarietiški. Keturi iš penkių registruotų ūkių Lietuvoje dirba iki 10 hektarų žemės. Vos 0,3 proc. ūkių dirba nuo 100 iki 500 hektarų, o 15 ūkių turi daugiau negu 500 hektarų.

Traktorių parkas pastaraisiais metais sparčiai keičiasi pagal šios technikos gamintojų geografiją. Dar prieš metus Lietuvos ūkininkų laukuose dominavo nuo seno pažįstami „Belarus", MTZ, VTZ (vadinamieji „Vladimirecai“). Jie sudarė ir didelę dalį perkamos naujos technikos, tačiau pastaruosius keletą metų juos vis sparčiau išstumia vakarietiškieji. Antai šiemet balandį užregistruotas tik vienas naujas „Belarus“. Praėjusių metų balandį buvo įregistruoti 52 nauji „Belarus“.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Remigijus Zinkevičius LŽ svarstė, kad nauji rytietiški traktoriai pasirenkami retai, matyt, todėl, kad jau ir jų gamintojai į vakarietiškus stengiasi lygiuotis ne tik techniniais parametrais, klase, bet ir kainomis, šių skirtumas jau vis mažesnis. Be to, anot profesoriaus, ES paramos lėšų administratoriai labiau toleruoja naują techniką, pagamintą ne trečiosiose šalyse, todėl kažin ar bus finansuojama ir NVS pagaminta technika.

„Belarus“, kaip ir kiti minėtieji traktoriai, vis labiau pozicijas užleidžia ir naudotų traktorių rinkoje. Prieš metus jiems teko beveik 35 proc. šios rinkos, o šių metų balandį - tik penktadalis.

Kitoks ūkis

Bendrovės „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius Edgaras Plauška tvirtino, kad Lietuvoje keičiasi požiūris į ūkininkavimą ir ūkininkus. „Vis dar yra įsivaizduojančiųjų, kad ūkininkas apdriskusiu megztuku braidžioja po purvą ir su cigarete dantyse vairuoja seną traktorių. Kai žmonės pamato, kaip ūkiai ir traktoriai atrodo dabar, požiūris ima keistis. Tai brangūs dalykai, reikia mokėti su jais elgtis, reikia mokėti skaičiuoti, turėti verslininko gyslelę“, – pasakojo jis.

Paprastai naujus traktorius, ir ne po vieną, įsigyja didesnės žemės ūkio bendrovės, valdančios daugiau negu 200 ha žemės, kurioms ūkininkavimas yra pelninga veikla. Joms efektyvumas yra labai svarbus veiksnys – laukus apdirbti reikia greitai, kokybiškai ir laiku.

„Jauni žemės ūkio mokslus baigę specialistai pradeda ūkininkauti jau turėdami kitokį požiūrį. Jie išmano naujausią techniką ir technologijas, tačiau patys tikriausiai nesėdi prie traktoriaus vairo, o imasi ūkininkauti, nes gali užsidirbti“, – sako E. Plauška.

Kaina – dar ne viskas

Šiuolaikinių traktorių kainos kitą gali priblokšti. Antai „Dotnuvos projektai“ pernai už 290 tūkst. eurų pardavė galingiausią traktorių Lietuvoje. Jo galia viršija 550 AG.

Nauji mažiausio galingumo, nesiekiančio 100 AG, traktoriai kainuoja 25–30 tūkst. eurų. Dvigubai galingesni kainuoja dvigubai brangiau, o naują 230–300 AG traktorių galima įsigyti už maždaug 100 tūkst. eurų. Pačių galingiausių žemės ūkio mašinų kainos gali viršyti 300 tūkst. eurų. Penketą metų pavažinėjęs traktorius buhalteriškai kasmet atpinga po 10 proc., taigi jo likutinė vertė po penkerių metų tesiekia apie 59 proc. įsigijimo kainos, tačiau rinkoje taisyklės kitos. Rinkos kaina priklauso pirmiausia nuo to, kiek traktorius nuriedėjęs, kokiomis sąlygomis dirbo ir buvo laikomas ir panašių dalykų. „Stambiame Vokietijos ūkyje traktorius gali per porą metų išnaudoti savo resursus, o Lietuvos ūkiuose tai būtų neįmanoma“, – sakė R. Zinkevičius.

„Pastaraisiais metais Lietuvos ūkiai gerokai pasikeitė. Įsigyti galingos technikos ateina žmonės, kurie turi aiškius verslo planus, tiksliai žino, ko nori ir kada tai atsipirks“, – pažymėjo SEB banko Lizingo departamento vadovas Saulius Mickus.

2015 m. balandį įregistruoti nauji ratiniai traktoriai

MarkėKiekis, vienetai
John Deere18
New Holland8
Valtra7
Zetor7
Deutz-Fahr6
Case IH5
HATTAT, LsMtron, MTZ, Massey Fergusonpo 4
DongFeng3
BCS, Branson, CHERY, Fotonpo 2
Belarus, Fendt, TYM, Ursuspo 1

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

2015 m. balandį įregistruoti naudoti traktoriai

MarkėKiekis, vienetai
MTZ53
Yanmar46
Kubota40
John Deere36
VTZ ir VMTZ25
Belarus10
LTZ3
ChTZ3
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"