TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkas rado vietos drambliažolėms

2013 01 04 6:01
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka/A.Stonkus tvirtina esąs atsargus, tačiau naujovių nevengia.

Maždaug 5 tūkst. hektarų žemės prie Šakių rajono Žvirgždaičių kaimo valdanti Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė (AĮ) - didžiausias Suvalkijoje augalininkystės ūkis, garsėjantis ne tik pavyzdinga tvarka, gerais derliais, bet ir naujovėmis.

"Naujuosius metus pradėsime kupini rūpesčių. Tačiau nuotaika nebloga, nes darbo netrūksta nei mums, nei kitiems įmonės žmonėms, o tai šiais laikais svarbiausia", - taip LŽ praėjusią savaitę sakė L.Stonkuvienės AĮ valdytojas Algimantas Stonkus.

Daugiausia įmonės ūkyje auginama javų - žieminių ir vasarinių. 2012 metais jų čia siūravo apie 2500 hektarų. Pamėgo Stonkai auginti ir kukurūzus, pernai jiems skyrė didelius plotus (1150 ha). A.Stonkus neslepia neatsitiktinai pasirinkęs šią kultūrą. Kukurūzai nėra tokie lepūs kaip javai, jiems auginti nereikia daug chemijos.  

Tiesa, pernykštis kukurūzų derlius buvo maždaug trečdaliu prastesnis negu užpernykštis. Matyt, šiems saulę mėgstantiems augalams nepatiko vėsi ir lietinga vasara. Tačiau ir tokiomis sąlygomis iš hektaro pavyko gauti maždaug 8 tonas kukurūzų. O javų ūkyje buvo prikulta vidutiniškai 7 tonos iš hektaro. 1993 metais, kai Stonkai pradėjo savarankiškai ūkininkauti, prikuldavo jų tik po 4-4,5 tonos.

Pamėgo skystąsias trąšas

Tačiau A.Stonkus neskuba džiaugtis. "Daug kas Lietuvoje sakė - rekordinis derlius, bet aš jo nevadinčiau išskirtiniu. Paprasčiausiai po poros blogų metų praėjusieji buvo šiek tiek geresni, todėl žmonės ir apsidžiaugė", - kalbėjo ūkininkas.

Pajamų Stonkų įmonėje 2012-aisiais gauta daugiau negu 2011 metais, tačiau savininkai tikina, kad didelio pelno nėra, nes, kaip minėta, ne visiems pasėliams vasara buvo palanki. "Bet bankrutuoti nereikės. Tikri ūkininkai privalo išsilaikyti, jiems nėra kur trauktis", - juokavo pašnekovas.

Kiekvienas ūkininkas žino: be trąšų gero derliaus nebus. Stonkų ūkyje jau prieš keletą metų dauguma pasėlių pradėti tręšti skystosiomis UAB "Agrochema" trąšomis, taip daryta ir pernai. Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universiteto profesorius Gvidas Šidlauskas pritaria tokiam šių Suvalkijos ūkininkų pasirinkimui. Pasak mokslininko, skystosios trąšos "Lyderis Amino plius" ir kitos yra daug pranašesnės negu tradicinės biriosios. "Šios trąšos labai efektyvios, nes augalai jas greitai ir gerai pasisavina. Dėl to ir tręšimo savikaina nėra labai didelė", - aiškino profesorius.

G.Šidlauskas įsitikinęs, kad mūsų klimato sąlygomis maždaug pusė derliaus priklauso nuo gamtos malonės, t. y. nuo to, kokie buvo orai, o kita pusė - nuo ūkininko profesionalumo. "Tie ūkininkai, kurie bręstančius javus maitino skystosiomis trąšomis, laimėjo", - pabrėžė mokslininkas. Tokias trąšas patogu naudoti ir kalvoto reljefo laukuose, ir netoli vandens telkinių, nes jos yra ekologiškesnės už tradicines.

Prie ūkio vairo - savi

L.Stonkuvienės AĮ galima vadinti ir šeimos ūkiu. Jame, be savininkų Laimos ir Aleksandro, darbuojasi ir sutuoktinių sūnūs Darius bei Jaunius, taip pat marčios Lina ir Laura. "Jaunius yra vyriausiasis agronomas, Darius - technikos direktorius. Viena marti dirba mano patarėja, kita šiuo metu augina mažą vaikutį. Teoriškai jokių pareigų įmonėje negali eiti tik mano žmona, mat Lietuvos įstatymai draudžia savininkui dirbti savo įmonėje. Laima tvarko įmonės finansus, tik už tai negauna nė cento atlyginimo", - pasakojo A.Stonkus. Jo specialybė - žemės ūkio inžinierius, o žmona turi agronomo diplomą. Abu sūnūs taip pat pasirinko žemdirbiškas profesijas.

Stonkų šeimos ūkio pradžia - 1992 metai, kai vietoj Žvirgždaičių kolūkio, kuriam vadovavo A.Stonkus, buvo įkurta Nenupės žemės ūkio bendrovė (ŽŪB). Stonkai tapo jos pajininkais, vėliau įsteigė savo AĮ ir įsigijo vakarietiškos technikos. Ilgainiui dauguma ŽŪB dirbusių žmonių perėjo į L.Stonkuvienės AĮ. Taigi dabar čia pluša apie 70 žmonių, dar įdarbinama apie 20 sezoninių darbininkų.

Šiame ūkyje galima išvysti ir vokiečių bei kitų Vakarų šalių specialistų - jie konsultuoja, kaip prižiūrėti vakarietišką techniką, kurios Stonkų AĮ vis daugėja. Pirmą užsienietišką traktorių įmonės savininkai nupirko dar 1995 metais, kai tokia technika Lietuvoje buvo naujiena. O 2012 metais, pasak A.Stonkaus, į vakarietiškas žemės ūkio mašinas investuota daugiau kaip 8 mln. litų. Dabar AĮ gali didžiuotis galingais "John Deere" traktoriais su automatinėmis valdymo sistemomis, moderniais purkštuvais ir kitokiais padargais.

A.Stonkus įsitikinęs, kad ekonomiškiau pirkti brangią, bet patikimą vakarietišką techniką, negu daug pigesnius rusiškus ar baltarusiškus traktorius ir nuolat juos remontuoti. Dalis technikos įsigyta gavus ES fondų paramos, dalis - savo lėšomis. "Tačiau ne veltui sakoma, kad lazda turi du galus. Pradėjus teikti ES paramą technikos kaina pakilo kaip ant mielių - kas anksčiau kainavo keletą tūkstančių litų, dabar kainuoja milijonus", - apgailestavo A.Stonkus.

Augins drambliažoles

Parėmus ES fondams Stonkų ūkyje buvo pastatytas modernus grūdų centras, kuriame yra elevatorius, iškrovimo ir pakrovimo terminalai, džiovykla bei laboratorija. Išvydę palydovinėmis sistemomis valdomus traktorius ir kitokius šių dienų stebuklus, daugelis AĮ svečių mano, kad ūkininkai - labai drąsūs naujovėms. Tačiau 59 metų A.Stonkus vadina save atsargiu suvalkiečiu, kuris, kaip sakoma, devynis kartus pamatuoja ir tik tada kerpa. "Niekada nereikia daryti staigių judesių - auginti daug naujų veislių javų ir imtis panašių dalykų. Mes naujoves išbandome palengva, kol nusprendžiame griebtis jų iš peties", - dėstė ūkininkas.

Šiemet Stonkų ūkyje elektros energiją pradės gaminti 6 saulės elektrinės po 30 kilovatų (viena jau baigta, kitos statomos). Kita naujovė - gabalas Stonkų žemės užsėtas miskantais. Ši didelė žolė dar vadinama drambliažole. "Bandymų plotelis sudygo ir labai gražiai atrodo. Po 2-3 metų turėsime sėklų, kuriomis galėsime apsėti bent pusantro šimto hektarų", - svarstė A.Stonkus.

Dotnuvos žemdirbystės institute atliekami tyrimai parodė, kad vadinamąsias drambliažoles, pietinių kraštų augalus, galima sėkmingai auginti ir mūsų klimato sąlygomis. Jos išdygsta pavasarį ir per vasarą išaugina net 3,5 metro aukščio bambukus primenančius stiebus su ilgais siaurais lapais. Rudenį lapai nukrenta, o pavasariop sudžiūvę stiebai nušienaujami - tai puikus biokuras. Pavasarį drambliažolės vėl atželia. Taip kasmet iki 20 metų galima nuimti derlių. Vėliau pasėlius reikia atnaujinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"