TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Ūkininkauja" ir kompiuterio programos

2013 03 22 8:11
LŽŪKT archyvo nuotrauka/E.Makelis: "Mes privalome dėti visas pastangas, kad žemdirbiai būtų pasiruošę inovacijas diegti ūkiuose."

Jau 20 metų dirbančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai neslepia - šiandien itin sunku suspėti su pažanga ir žemdirbiams siūlyti mokslo naujoves, nes šie ir patys tuo domisi. Dabar jie pageidauja ne tik patarimų, bet ir "ūkininkauti" sugebančių kompiuterio programų.

Beveik nuo pat pirmųjų įsikūrimo dienų LŽŪKT Marijampolės biure dirbanti Leonarda Isodienė pripažino, kad patenkinti žemdirbių smalsumą šiandien nelengva, - ir patiems konsultantams tenka tobulinti žinias įvairiuose mokslininkų rengiamuose seminaruose, domėtis mokslo naujovėmis.

Pasak L.Isodienės, šiandien net neverta ūkininkų lyginti su tais, kurie į šią tarnybą užsukdavo prieš porą dešimtmečių. Kai privatūs ūkiai tik kūrėsi, daugelis ūkininkų buvo labiau praktikai. Iš gyvenimo patirties jie žinojo, ką reikėtų auginti ir kaip. Jiems daugiausia trūko teorinių žinių - reikėjo patarimų, kaip ir kuo naudingiau tręšti laukus ar šerti gyvulius.

Dabar situacija iš esmės pakito. Marijampolės regione, kaip ir visoje Lietuvoje, matyti ūkių stambėjimo tendencijos. Jie artėja prie pramonės, veikla išgryninama - ūkininkai pasirenka kurią nors vieną sritį.

Sūduvoje žemės palankios augalininkystei, todėl daugelis renkasi auginti grūdines kultūras, cukrinius runkelius. Yra ir pieno ūkių, tačiau daugelis jų nėra stambūs, išskyrus žemės ūkio bendroves.

Pasak konsultantės, per porą dešimtmečių Lietuvos ūkininkas iš ūkio darbininko pamažu virto ūkio vadybininku, dažnai jau įgijusiu  aukštąjį išsilavinimą, gerai nusimanančiu apie įvairias žemės ūkio sritis, ekonomiką. Ūkininkas pats naudojasi internetu, susiranda reikiamos informacijos, sugeba susipažinti su pasaulinėmis naujovėmis, nes važinėja po užsienį ir mato, kaip ten ūkininkaujama.

Naujovės ir pagalba ūkiams

Kaip LŽ pasakojo LŽŪKT Marijampolės biuro ūkio apskaitos konsultantė Regina Brundzienė, pati populiariausia ir žemdirbiams reikalingiausia paslauga tebėra ūkių buhalterinė apskaita.

Prireikus agronomų pagalbos, anot augalininkystės konsultantės Lauros Leimonaitės, tarnyba gali ištirti pasėlių ligotumą ir dirvožemį, patarti, kaip augalus tręšti, kokiais chemikalais purkšti. Be to, parengiami tręšimo organinėmis bei mineralinėmis medžiagomis planai, pildomi chemikalų, trąšų naudojimo žurnalai, tvarkomi kiti dokumentai, kurių reikalauja aplinkosaugininkai, Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių domisi naujausiu Konsultavimo tarnybos kūriniu - ūkio valdymo kompiuterine programa "e-GEBA", joje duomenys saugomi bei apdorojami. Programa ūkininkas gali naudotis tiek pats vienas, tiek padedamas konsultanto. Ši lietuvių specialistų sukurta programa sudaryta iš keturių modulių - Gyvulininkystės, Ekonomikos, Buhalterijos ir Augalininkystės. Naudojant programą "e-GEBA" tvarkomi ūkio duomenys, planuojama ūkio veikla, valdomos turimos atsargos. Be to, programa gali suformuoti rekomendacijas, padėsiančias tobulinti veiklą, parengti ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms.

Pieno ūkius turintiems žemdirbiams LŽŪKT specialistai siūlo kur kas efektyvesnę karvių sėklinimo kontrolę, kurią atlieka mobiliu echoskopu praėjus vos 29 paroms po apsėklinimo.

Konsultantai gali mobiliąja įranga ištirti ir gyvulininkystės ūkiuose naudojamus žolinius pašarus.

Pasak L.Isodienės, vis dažniau ūkininkai prašo patikrinti jų ūkius - ar šie atitinka visus ES keliamus aplinkosaugos bei kitokius reikalavimus, kurie išdėstyti net 18 skirtingų direktyvų. Pačiam ūkininkui čia susigaudyti nėra labai paprasta. Todėl LŽŪKT konsultantai lanko ūkius, tikrina juos ir siūlo, ką ir kur reikėtų padaryti, kad čia apsilankę veterinarijos, aplinkosaugos bei kitokių tarnybų inspektoriai neturėtų už ką ūkininko bausti. Tokiai konsultacijai yra teikiama net ir ES parama.

Gręžiasi į smulkiausius

Anksčiau tarnybos konsultantų žmonės klausdavo patarimų - nuo ko pradėti ūkininkauti turint 15 ar 20 hektarų žemės, o šiandien tokių klausimų jie jau negirdi. Mat naujai besikuriančių ūkininkų beveik nėra. "Užsuka žmonės, kurie jau turi savo viziją, konkretų tikslą, tik gal jiems kiek sunkoka vieniems tą tikslą pasiekti. Todėl ir klausia mūsų patarimo", - pažymėjo L.Isodienė.

Pasak jos, pastaruoju metu konsultantų žvilgsnis vis dažniau krypsta į smulkius ūkininkus, turinčius po keletą ar keliolika hektarų žemės ir ne itin gebančius iš to sukurti našų bei pelno duodantį šiuolaikišką ūkį. Tokie smulkūs ūkininkai iki šiol stengdavosi niekam "nekristi į akis" - ūkininkaudavo, kaip išmano, nesidomėjo ūkininkams skirtais seminarais ar kitokiais mokymais, nes manė, kad tai skirta ne jiems.

"Dabar bandome užmegzti ryšius būtent su tokiais ūkininkais - važiuojame į kaimus, bendruomenes ir kalbamės su tokių ūkių savininkais, stengiamės jiems padėti, kad darbas ir jų ūkiuose taptų pelningas", - teigė L.Isodienė.

Tokių smulkių ūkių savininkai ne itin stengėsi naudotis ir ES pagalba, nes nesidomėdami naujovėmis net nežino, kad yra numatyta parama ir tokiems pusiau natūriniams ūkiams.

Grandis tarp mokslo ir ūkio

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugų plėtrai bei kokybei didelę įtaką turi vis labiau modernėjanti ūkininkaujanti visuomenė, ieškanti efektyvių veiklos būdų, kad būtų taupomas laikas bei ekonominiai resursai. Pasaulis, vertindamas ekonomikos iššūkius, nenuspėjamus klimato kaitos pokyčius, žengia tikslaus ūkininkavimo keliu.

"Geras ženklas, kad po truputį ir Lietuvos ūkininkai, užsiimantys augalininkyste, pradeda versti precizinio ūkininkavimo puslapį, kai informacinės technologijos palengvina nemažai procesų, vykdomų ūkyje, o kartu ir mažina aplinkos taršą", - LŽ kalbėjo LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.

Pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama agrarinei aplinkosaugai, o ateityje ūkių laukia nemažai iššūkių naudojant "žaliąsias" priemones, kurios tausoja aplinką, o kad jos būtų įdiegtos žemės ūkio produkcijos gamyboje, turi būti naudojama kiek galima daugiau inovatyvių sprendimų. Šiam tikslui pasiekti Europoje kuriasi inovacijų partnerystės tinklai, skirti žemės ūkio plėtrai. Jie ieško būdų, kaip efektyviau mokslo tyrimus diegti žemdirbių darbe. Pavyzdys čia galėtų būti Lietuvoje veikiantis "Slėnis Nemunas", atviros prieigos moksliniai centrai, kurie siekia, kad žemdirbystė ir moksliniai tyrimai turi būti nedalomas vienetas. Prie "Slėnio Nemunas" veiklos jungiasi ir Konsultavimo tarnyba, kuri visada buvo grandis, siejanti mokslą ir žemdirbį.

Kaip teigia E.Makelis, atsižvelgdama į visas pasaulio inovacijų tendencijas, Konsultavimo tarnyba turi eiti koja kojon su naujovėmis, orientuotomis į pažangias technologijas, kurti elektronines paslaugas. "Mes privalome dėti visas pastangas, kad žemdirbiai būtų pasiruošę inovacijas diegti ūkiuose", - teigė LŽŪKT vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"