TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkų mūšis dėl paramos - smulkiųjų nenaudai

2014 01 27 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pastarosiomis dienomis tarp Žemės ūkio ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto bei ūkininkų interesus atstovaujančių organizacijų vyksta pozicijų karas dėl paramos mažiesiems ūkiams po 2015 metų.

Mažieji ūkiai, kurie turi iki 30 hektarų dirbamos žemės plotų, sudaro 90 proc. bendro ūkininkų skaičiaus ir valdo 31 proc. visos žemės. Ūkiai, kurių dydis 1-2 ha, sudaro 14 proc. visų Lietuvos ūkių, 2-5 ha - 37 proc., 5-10 ha - 22 proc., 10-20 ha - 12 proc., 20-30 ha - 4 proc. visų ūkių.

Tai yra didelė ūkininkaujančių žmonių grupė, kuri anksčiau, 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) paramos finansiniu laikotarpiu tiesiogines išmokas gaudavo tokia pačia tvarka, kaip ir stambieji. Svarstant 2014-2020 metų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) gaires, ši ūkininkų grupė buvo suskirstyta į dvi kategorijas: smulkiuosius, kurie turi iki 30 ha žemės ir yra "aktyvūs" bei "sofos" ūkininkus, kurie turimuose žemės sklypuose tik nušienauja žolę. Po 2015 metų aktyviai dirbantys ūkininkai turėtų būti skatinami didesnėmis išmokomis, o "sofos" kategorijai priskirti žemės savininkai neturėtų gauti jokių išmokų.

Iš kokios kišenės bus remiama

Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio ministerijos pozicija tokia: smulkiesiems, tačiau aktyviesiems ūkininkams būtina skirti didesnę paramą, nei kitiems, už vadinamuosius pirmuosius hektarus iš tiesioginių išmokų voko, arba BŽŪP Pirmojo ramsčio. Tokią valdžios nuostatą Seimo komitete pateikė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Ministerija siūlė šios priemonės finansavimui perskirstyti 10 proc. tiesioginių išmokų voko.

Tuo tarpu Lietuvos šeimos ūkių asociacijos atstovai pareiškė, kad ši išmoka turi būti didesnė, jai esą būtina skirti ne 10 proc., o 30 proc. viso tiesioginių išmokų voko.

Toks siūlymas sukėlė kitų žemdirbių organizacijų prieštaravimų. Jam nepritaria ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija bei Lietuvos ūkininkų sąjunga, kurios siūlo šios paramos priemonės 2014 metais netaikyti.

Per posėdį Seimo Kaimo reikalų komitetas po diskusijų priėmė sprendimą vis dėl to siūlyti Žemės ūkio ministerijai mokant tiesiogines išmokas už 2014 m. taikyti pirmųjų hektarų išmoką, remiant pirmuosius 30 ha ir šiai priemonei finansuoti perskirstant 20 proc. tiesioginių išmokų voko.

Nenorėtų pinigų pravalgyti

„Jeigu pinigai bus skiriami smulkiems ūkiams už pirmuosius hektarus, jie bus tiesiog pravalgomi, nebus skatinama gamyba, investicijos. Ūkininkų sąjunga siūlo, kad smulkūs ūkininkai būtų remiami ne iš tiesioginės paramos voko, bet iš ES Struktūrinių fondų. Pagal ES reglamentus leidžiama jiems kompensuoti iki 70 proc. projekto išlaidų. Jie galėtų pirkti žemės ūkio padargus, techniką, veislinius gyvulius, renovuotų bei statytų pastatus. O jeigu smulkus ūkis gaus pinigus per tiesiogines išmokas, nebus reikiamo stimulo gamybai skatinti“, - įsitikinęs Kaišiadorių rajono ūkininkas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Saulius Stirna.

LŪS narių nuomonė nėra vieninga, tačiau jie pasiekė sutarimą nepritarti valdžios siūlymams skatinti mažuosius ūkius didesnėmis tiesioginėmis išmokomis - nava tai būtų beprasmiškas pinigų švaistymas: taip perskirstant lėšas, maži ūkiai gautų tik šiek tiek didesnes išmokas, kurios jų padėties iš esmės nepagerintų.

Pasak Kaišiadorių ūkininko, LŪS siūlymo logika paprasta: tiems ūkininkams, kurie atitinka mažo, šeimos ūkio kriterijus, būtų skirtas atskiras krepšelis Kaimo plėtros programoje ir juo galėtų naudotis tik smulkūs ūkininkai.

„Tie, kas turi iki 30 ha žemės, turėtų žinoti, kad jiems numatyti paramos pinigai, jie galėtų teikti paraiškas projektams finansuoti per Kaimo plėtros programą ir per penkerius metus tuos pinigus privalėtų panaudoti. Norėtume jiems duoti meškerę, kad galėtų patys žvejoti. Tuo tarpu tiesioginės išmokos, Ūkininkų sąjungos nuomone, ar jas gautų stambus, ar mažas ūkis – turėtų būti visiems vienodos“, - komentavo S.Stirna.

Šiais metais išmokos už 2013 metus mokamos dar senąja tvarka, o nuo 2015 metų, už 2014 metais deklaruotus plotus, jau bus mokama pagal naują tvarką. Apsispręsti dėl pirmųjų hektarų rėmimo Lietuva privalo per vasario mėnesį, kad spėtų iki kovo 1 d. informuoti apie sprendimą Europos Komisiją.

Skirtumas – 100 litų

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, nusprendus taikyti pirmųjų 30 ha rėmimo išmoką, ji svyruotų nuo 493 litų už hektarą 10 ha dydžio ūkiams iki 395 litų už hektarą - 1000 ha dydžio ūkiams. Jei pirmųjų hektarų išmokos būtų atsisakyta, visi žemdirbiai gautų vienodas išmokas - 440 litų už hektarą.

Ūkininkai LŪS posėdyje siekė visai išstumti "sofos" ūkininkus iš paramos gavėjų gretų ir pritarė Lietuvos valdžios bei ES pozicijai, kad nereikėtų šiems skirti išmokų.

„Iš beveik 2,85 mln. ha, kuriems paskirstomos tiesioginės išmokos, 690 tūkst. ha nenaudojami ūkininkavimui, juose tik auginama ir pjaunama žolė. Eliminavus tuos žolės smulkintojus iš tiesioginių išmokų gavėjų, išmokomis remiamas plotas sumažėtų beveik iki 2 mln. ha, o tada išmokos likusiems ženkliai padidėtų", - sakė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"