TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkų turgeliai virto prekybos sistema

2014 03 06 6:00
Mobiliuose turgeliuose gali prekiauti tik patys gamintojai, siūlantys savo produkciją. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ūkininkų turgelių atsiradimo priežastis - ekonomikos sunkmetis. Tuo metu smulkieji žemės ūkio gamintojai sukūrė nepriklausomą nuo tarpininkų prekybos sistemą. Penkerių metų sukaktį minintis naujos rūšies kaimo verslas laikomas idealiu gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Mobilieji ūkininkų turgeliai Lietuvoje atsirado 2008 metų pabaigoje. Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ buvo įkurtas 2009 metais būtent šiai veiklai plėtoti. Šiandien Vilniaus mieste veikia 25 turgeliai, Kaune - 14, Šiauliuose – vienas. Kooperatyvas taip pat tiekia produkciją prekybos tinklams.

Krizės sukurti

Pasak kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, pagrindinę idėją padiktavo ekonominės sąlygos. Krizei spaudžiant reikėjo suorganizuoti pačių ūkininkų kontroliuojamą prekybos tinklą, per kurį produkcija vartotojus pasiektų kiek įmanoma arčiau namų. „Tai lyg tarpinis variantas tarp tradicinio turgaus, į kurį pirkėjai turi specialiai važiuoti, ir kiemo prekybos, kuri dažnai būna nelegali ir nesaugi“, - sakė kooperatyvo vadovas.

Jo teigimu, prieš penkerius metus ūkininkams išsilaikyti buvo ypač sunku, pieno sektorių alino krizė, supirkimo kainos ritosi žemyn, o galutinių produktų nepasikeitė. Taigi, ūkininkams atsirado alternatyva. Užuot pardavinėję pieno žaliavą, jie pradėjo gaminti produktus ir pardavinėti juos tiesiogiai vartotojams.

M.Maciulevičius pažymėjo, kad ūkininkams krizės laikotarpiu buvo ypač sunku rasti savo vietą, nes didžiosios turgavietės buvo perpildytos, dažnai pasitaikydavo piktnaudžiavimo ūkininkų vardu atvejų, prekybos tinklai neskubėdavo laiku atsiskaityti. „Pradėjome glaudžiai bendradarbiauti ir tartis su visomis pagrindinėmis ūkininkų ir gamintojų organizacijomis. Vyko ir tebevyksta konstruktyvus dialogas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Bendromis pastangomis radome kompromisą, kad mažesnį kiekį produktų gaminantiems ūkininkams reikalavimai būtų švelnesni, lengviau įgyvendinami, pigiau kainuojantys, realesni“, - tęsė pašnekovas.

Jokių tarpininkų

Tuo pat metu prasidėjo bendradarbiavimas su miestų savivaldybėmis ir, pasak M.Maciulevičiaus, pirmiausia Vilniaus miesto pozicija buvo vienareikšmiška - miestiečiai turi turėti galimybę įsigyti natūralių maisto produktų tiesiai iš kaimo. Vėliau toks bendradarbiavimas prasidėjo ir su Kauno miesto savivaldybe. Žemės ūkio ministerija, anot pašnekovo, taip pat prisidėjo prie šio projekto sėkmės.

„Atsirado dokumentas, reglamentuojantis tokią prekybą. Jame aiškiai pasakyta, kad mobiliuose turgeliuose gali prekiauti tik patys gamintojai arba jų pasamdyti asmenys ir parduoti tik ūkininkų, bitininkų ar sodininkų produkciją. Juose negali prekiauti perpardavėjai. Šį reikalavimą labai griežtai prižiūrime“, - sakė kooperatyvo vadovas.

Pirkėjai iš karto teigiamai įvertino naująją prekybos formą. „Prisiminkime laikus, kai kaimiško sūrio gauti galėjome tiktai kaime pas pažįstamą žmogų. Šių produktų tiesiog trūko, buvo susidariusi natūrali niša“, - tęsė pašnekovas.

Be kontrolės – nė žingsnio

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas sakė, kad maisto sauga ir kokybė yra neatsiejamos. Dėl to aktyviai bendradarbiaujama su VMVT. Prekyba vyksta iš automobilinių parduotuvių, kurios pritaikytos lauko prekybai ir atitinka visus maisto saugos ir higienos reikalavimus. Produktų gamyba taip pat stropiai prižiūrima, nes gamybai ūkininkas privalo gauti veterinarijos tarnybos leidimą, atitikti reikalavimus. Jie skiriasi atsižvelgiant į gaminamos produkcijos kiekį.

„Ūkininkai, kaip ir visi kiti gamintojai, kontroliuojami VMVT tiek gamybos, tiek ir prekybos vietose. Mes patys kooperatyvo sistemoje turime sukūrę papildomą savikontrolės mechanizmą, pagal kurį mūsų darbuotojai atkreipia prekiautojų dėmesį, jei kas ne taip. Net ir patys ūkininkai prižiūri vieni kitus, kad pirkėjus pasiektų tik lietuviška, natūrali, tradicinė produkcija iš Lietuvos kaimo. Dažnai apsilankome vieni kitų ūkiuose ar įmonėse ne tik kontrolės tikslais, bet ir pasidalyti patirtimi. Taigi bendrai tobulėjame. Pasidarome ir tyrimus dėl tam tikrų cheminių rodiklių", - kalbėjo M.Maciulevičius.

Patiems ūkininkams tokia prekybos forma labai patogi, nes pinigus už parduotą produkciją jie gauna iš karto. "Rinka natūraliai persiskirstė. Stambūs ūkiai dirba didmeninėje rinkoje, o vidutiniam ir smulkiajam ūkiui turgeliai išlieka labai patraukli alternatyva. Mes jiems tapome savotišku inkubatoriumi“, - tvirtino M.Maciulevičius.

Pirkėjų skaičius turgeliuose priklauso ir nuo sezono. Žiemą sumažėja gyventojų perkamoji galia dėl šildymo sezono naštos, o vasarą dalis pirkėjų išvažiuoja iš miesto. Pagrindinė prekyba vyksta rudenį, pavasarį bei prieš šventes. „Su prekybos tinklais tikrai nesipykstam. Didžioji dalis mūsų turgelių įsikūrę prie didžiųjų prekybos centrų. Pirkėjams irgi patogu, nes viską randa vienoje vietoje“, - tikino kooperatyvo vadovas.

Bendros apyvartos neskaičiuoja

Paklaustas apie galimą turgelių apyvartą M.Maciulevičius sakė, kad niekada nebuvo poreikio jos skaičiuoti, tačiau neabejojo, jog pinigai nėra maži. „Mes juokaujame, kad grėsmingai artėjame prie 0,1 proc. didžiųjų prekybos tinklų apyvartos, bet iš tiesų ji gali būti ir didesnė. Juk šiandien bendradarbiaujame su beveik 400 ūkininkų ir gamintojų, o tarp jų yra tokių, kurie parduoda savo produkciją ne vien tik mūsų tinkle. Be jokios abejonės, mūsų turgelių judėjimas jau gali didžiuotis ir sukurtomis darbo vietomis - daugiau negu tūkstantis. Tai labai reikalingos darbo vietos kaimiškose vietovėse ir, beje, neblogai mokamos“, - kalbėjo pašnekovas.

Ateityje mobilių turgelių ne tik daugės, bet ir didės produktų įvairovė. „Džiaugiamės, kad tarp gamintojų ir vartotojų atsiranda bendravimas ir savitarpio pasitikėjimas. Juk mūsų pagrindinė misija ir yra skatinti dialogą tarp miesto ir kaimo, grąžinti tradicijas bei natūralumą ant mūsų kasdienio stalo“, - tikino M.Maciulevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"