TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkininkus išgąsdino, bet nesuvienijo

2008 12 01 0:00
Nuo politikų veiksmų priklausys šalies žemdirbių padėtis artimiausiais metais.
LŽ archyvo nuotrauka

Ministrų kabinetas dar nesuformuotas, tačiau ne vienas ūkininkas LŽ prisipažino, kad antikrizinis valdžios planas, numatantis mokesčių didinimą, juos išgąsdino.

"Iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos galima spręsti, kad itin agresyviai nusiteikta žemdirbių atžvilgiu. Teikiami siūlymai mažinti bet kokią paramą žemdirbiams, papildomai apmokestinti žemės ūkio verslą. Tai didžiulė ir ne vien politinė klaida. Siekiant sumažinti maisto produktų kainą, žemės ūkis remiamas ne tik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet ir JAV, Kanadoje. Lietuvos ir kitų naujųjų ES šalių paramos intensyvumas yra vis dar gerokai mažesnis nei ES šalyse senbuvėse. Ekonominės krizės grėsmė kyla visoms ES šalims, tačiau neteko girdėti, kad kur nors būtų siūloma mažinti paramą žemės ūkiui." Tokį pareiškimą išplatino viena iš žemdirbių savivaldos organizacijų.

Brangs maisto produktai

Ūkininkų nuomone, dėl asignavimų žemės ūkiui sumažinimo 15 ir daugiau proc. bei ūkininkų apmokestinimo smarkiai brangs maisto produktai. Ūkininkai prabilo apie galimą bankrotų bangą, tačiau kol kas vieningos nuomonės jie neturi.

Siūlomas premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad žemės ūkis neva nėra išskirtinė ūkio šaka. Jo nuomone, ūkininkus šis taupymas palies, bet tikrai ne taip, kaip bando gąsdinti opozicija. Kitais metais planuojant surinkti 5 mlrd. litų papildomų biudžeto įplaukų, maždaug 2 mlrd. litų ketinama sutaupyti mažinant valdymo išlaidas, net 2 mlrd. litų užsimota surinkti iš padidintų mokesčių ir 1 mlrd. litų - iš privatizavimo.

Kandidatas į žemės ūkio ministrus Kazimieras Starkevičius LŽ sakė, kad ūkininkams neverta nerimauti. "Žemdirbiai ir toliau pirks dyzelinį kurą be akcizo, gaus tiesioginių išmokų. Kitas dalykas, kad bus gerokai apkarpytas šios srities valdymo aparatas", - žadėjo būsimasis ministras.

Žemės ūkiui kitais metais numatyta skirti 2,9 mlrd. litų, daugiau

kaip pusę jų sudarys ES lėšos.

Nenori susipykti su valdžia

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas praėjusią savaitę grįžo iš Šri Lankos. Ūkininkas LŽ tvirtino, kad savo nuomonę pareikš tik gerai susipažinęs su naujosios valdžios užmojais, kurie kol kas vis dar tikslinami. "Taip, ekonominė krizė gilėja. Ne išimtis ir žemės ūkis, tačiau kol kas girdime tik pareiškimus. Jokių konkrečių ir oficialių valdžios dokumentų neturime, faktų ir skaičių - taip pat", - sakė ūkininkų vadas.

Telšių rajono ūkininkas Vytautas Kundrotas LŽ sakė, kad nuo politikų veiksmų priklausys šalies žemdirbių padėtis artimiausiais metais, tačiau jis siūlė ūkininkams žvelgti į iškilusias problemas ne tik iš savo kiemo, bet ir iš valstybės pozicijų.

"Pasižiūrėkime, kaip dirba ir gyvena kitos šalys. Aš nepritariu, kad valstybė tikėtųsi uždirbti iš ūkininkų pelno", - sakė telšiškis ūkininkas.

Smulkieji turi vilties

Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Kęstutis Mikalajūnas sakė, jog ypač svarbu, kad ūkininkai galėtų tinkamai pasinaudoti ES parama, ypač tai aktualu nederlingų žemių šeimininkams, nes ES komisija ruošia naują ūkininkų rėmimo metodiką.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis asociacijos pirmininkas LŽ teigė, kad jis turi vilties, jog naujoji valdžia rems ne tik stambiuosius, bet ir smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. Anot Kęstučio Mikalajūno, tie, kurie turėjo 50 ir mažiau hektarų žemės dabartinės valdžios buvo pamiršti. Asociacijos pirmininkas ragino būsimą valdžią supaprastinti ES paramos panaudojimo tvarką.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Kęstutis Juozas Saikevičius LŽ sakė, kad kasmet didėja karvių produktyvumas ir šiemet iš kiekvienos jų bus primelžta po 5900 kg pieno. "Jeigu gruodžio pirmoje dekadoje pieno supirkimo kainos kris dar 20 proc., tuomet veislininkystei bus suduotas stiprus smūgis, o pieno sektoriui iškils reali grėsmė dar labiau sunykti. Lietuva turi gana geras gamtines sąlygas tiek pienininkystei, tiek mėsinei galvijininkystei vystyti", - sakė tarnybos viršininkas.

Anot Žemės ūkio bendrovių asociacijos, kad užsidirbtų 1 litą, daugelis ūkių kitiems sumoka 3-4 litus, todėl sumažinus paramą žemdirbiams, sutriks pramonės, transporto, prekybos ir kitų ūkio šakų "kraujotaka". Tai tiesiogiai atsilieps šalies biudžetui, dar labiau gilins ir ilgins valstybės ekonominę krizę.

"Mažinti žemdirbiams nacionalinę paramą, apmokestinti žemės ūkį, kai pieno, galvijų ir kitos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos mažesnės už savikainą ir jos gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių, - tai politika, vedanti į dar vieną žmonių išvarymo iš kaimo etapą ir kaimo skurdinimą", - pareiškė Žemės ūkio bendrovių asociacija.

K.Starkevičius žada, kad naujoji šalies Vyriausybė kvies žemdirbius ieškoti tarpusavio supratimo ir stengsis priimti gerai apgalvotus sprendimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"