TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkio atsigavimą būtina palaikyti

2012 09 12 10:46
Jonas Čičinskas

Tiems, kam rūpi šalies ekonomika, tikriausiai, patiko atnaujintos analitikų prognozės - Lietuvos ūkis šįmet augs. Finansų ministerija, nors liko skeptiškiausia, numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,5 procento. 

Lietuvos bankas ir DNB bankas teigia ūkį šįmet augsiant 3 proc., "Swedbank" - 3,3, SEB bankas - 3,5 procento. Europos Komisija mums prognozuoja 2,4 proc. augimą, Tarptautinis valiutos fondas - 2 procentų.

Prognozės patiks todėl, kad Europos ekonomika, apskritai imant, augti nustojo. Tiek visoje 27 valstybių Europos Sąjungoje (ES), tiek 17 jos valstybių narių euro zonoje šių metų pirmąjį ketvirtį BVP nė kiek nepadidėjo, o antrą ketvirtį net smuko 0,2 proc. (taip pat abiejose grupėse, palyginti su pirmuoju ketvirčiu). Techniniais kriterijais matuojant (ūkio recesija yra tada, kai du metų ketvirčius iš eilės gamyba smunka), jau praktiškai turime antrąjį niurktelėjimą dabartinės krizės. Lietuvoje tuo tarpu niurktelėjimas neprognozuojamas.

Negana to, Lietuvos BVP auga ne didėjant, bet mažėjant gyventojų skaičiui. Taigi BVP, tenkantis vienam gyventojui, didėja sparčiau nei visa apimtis.

Žiauri, bet reikalinga chirurgija

Kas lemia tokiame fone teigiamas šalies ekonomikos charakteristikas? Lemia du dalykai. Pirma, krizei beprasidedant Vyriausybė tinkamai įvertino pavojų ir nepabūgo skubiai imtis chirurginių veiksmų dėl valstybės išlaidų, mokesčių ir pajamų reguliavimo. Suvaldytas riedėjimas į vis pragaištingesnį deficitą leido užkirsti kelią katastrofos lūkesčiams ir normalizuoti ekonomikos eigą, nors jau gerokai žemesnio lygio.

Antras veiksnys - totalinė "vidinė devalvacija", t. y. verslo sąnaudų mažinimas siekiant atpiginti eksporto produkciją (tas kitu atveju būtų pasiekta devalvuojant nacionalinę valiutą). Tai buvo atlikta mažinant darbo užmokestį bei nedidinant jo, kai aplinkui šiek tiek didėja. Darbo valandos sąnaudos darbdaviui visoje ES nuo 2008 iki 2010 metų padidėjo (krizė, o vis tiek padidėjo!) nuo 21,6 iki 22,5 euro už valandą, o štai Lietuvoje per tą laikotarpį jos sumažėjo nuo 6 iki 5,3 euro. Nėra geresnio ginklo, grumiantis Europos prekių rinkose, kaip sąnaudų mažinimas, kai kiti jas didina.

Toks mažinimas labai daug kainuoja. Daug šeimų buvo įstumtos į santykinį ar net absoliutų skurdą, dar daugiau šeimų pasijuto pažemintos dėl to, kad 2005-2008 metais ėmusios gyventi daugmaž pasiturimai staiga turėjo leistis į žemesnį standartą.

Nors "vidinės devalvacijos" našta buvo kraunama visiems, mažiau aprūpintų šeimų sumažėjusios pajamos suteikė joms kur kas daugiau skausmo ir rūpesčių nei analogiškas labiau pasiturinčių šeimų "debetas". Eurostato duomenimis, Gini koeficientas, rodantis pajamų diferenciaciją, 2005 metais Lietuvoje buvo 36,3 (didoka pajamų nelygybė), "riebiaisiais" ekonomikos kaitimo metais jis sumažėjo iki 33,8 (2007 m.), bet krizės metu vėl padidėjo iki 36,9 (2010 m.).

Tai ir leido mūsų verslui didinti eksporto galią. Europa - ir vakaruose, ir rytuose - mūsų prekių perka vis daugiau. Todėl pramonė, apskritai imant, didina gamybą. 2012 metų birželį apdirbamoji gamyba Lietuvoje sudarė beveik 115 proc. 2005 metų lygio, skaičiuojant palyginamosiomis kainomis. Analogiškas rodiklis visai ES buvo visai kitoks - tik 98,6 procento. Dar žemiau 2005 metais kepėstavo pramonė Prancūzijoje (89 proc.), Italijoje (83 proc.), Ispanijoje (78 proc.), Graikijoje (74 proc.).

Verslui padeda ir stabilus paklausos augimas šalies vidaus rinkoje. Po staigių "naktinių" reformų aprimusi verslo bendruomenė bei plačioji publika ėmė ramiai išlaidauti - susigaudyta, kad "chirurginės" intervencijos tikrai padarė ekonomiką sveikesnę ir stabilesnę.

Augimas bus lėtas

Tačiau visai išlipti iš duobės vis dar sunku, augimas tebežada būti lėtas. Negerėja (tiksliau, gali dar pablogėti) ūkinė situacija Europoje, įskaitant Vokietiją, nedaugėja pragmatizmo mūsų valstybės išorės politikoje, o dauguma mūsų eksporto gaminių tebėra perkami ne dėl išskirtinės kokybės ar unikalumo, bet dėl jų pigumo.

Štai ką rodo Eurostato duomenys apie ūkio raidą pastaruosius keturis metų ketvirčius: ES ekonomika 2011 metų trečią ketvirtį paaugo (palyginti su ankstesnių metų ketvirčiu) 1,4 proc., ketvirtą ketvirtį - 0,8 procento. 2012 metų pirmą ketvirtį praktiškai sustojo - 0,1 proc. augimas, antrą ketvirtį jau smuko 0,2 proc. žemyn.

Su ja iš dalies solidarizavosi ir Lietuvos ūkis: analogiški skaičiai yra 6,7 proc., 5,2 proc., 3,9 proc. ir 2,7 proc. Sunku nematyti augimo lėtėjimo tendencijos ir tikėtis augimo paspartėjimo jau ryt ar poryt.

Tačiau dabar nėra priežasčių, kurios vėl blokštų šalies ekonomiką žemyn. Vien dėl to, kad ji visiškai neperkaitusi, funkcionuoja ne tik be steroidų (iš užsienio skolon atgabenamo kapitalo), bet stokoja ir vitaminų (investicijų, žvalesnės paklausos, optimistiškesnių lūkesčių). Kai tokia būsena, bet koks investicijų, paklausos, kredito, užsieniečių investuotojų susidomėjimo suaktyvėjimas ne tik nekels pavojaus, bet ir naikins nedarbą bei kurs pagrindus gerovei kilti.

Tačiau nėra ir didelių galimybių prasiveržti atskirai. Atlyginimų didėjimas įmonėse visiškai priklauso nuo darbo našumo didėjimo, bendras žmonių gerovės kilimas - nuo šalies ūkio plėtros. Dabar kaip niekada turime gaminti arba pigiau, arba ką nors vis geresnio (geriausiai - veikti abiem frontais). Ir nepamiršti, kad bet koks verslo grynųjų pajamų padidėjimas yra darbdavių ir samdomųjų darbuotojų darbo rezultatas, todėl visada būtina kontroliuoti naujos sukurtos vertės paskirstymą firmose - kartais jos prieaugis pavirsta vien pelnu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"