TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkio banką nacionalizuoti būtų neprotinga

2013 02 13 13:12
Pasak J.Čičinsko, Ūkio banko padėties negalima lyginti su „Snoro“ istorija. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos bankui antradienį laikinai apribojus komercinio Ūkio banko veiklą ir paskyrus jam laikinąjį administratorių, susiklosčiusią padėtį analizuoja ekonomistai.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Jono Čičinsko teigimu, Lietuvos banko veiksmai apribojant Ūkio banko veiklą buvo pamatuoti. „Elgiamasi teisingai. Neleidžiu sau galvoti, kad Lietuvos banko vadovai pavojus Ūkio banke susapnavo ar išsigalvojo. Geriau kartais persūdyti su atsargumo priemonėmis, nei skeryčioti rankomis tada, kai kažką padaryti jau vėlu“, - portalui lzinios.lt sakė J.Čičinskas.

J.Čičinskas Ūkio banko veiklos apribojimą sieja su visoje Europoje jaučiamu nerimu, kilus įtarimams, kad po Europos bankus keliauja dideli nešvaraus rusiško kapitalo srautai. „Prasidėjo nuo Kipro prašymo suteikti pagalbą jo bankams. Bet Vokietija atsakė: pirmiau turime pažiūrėti, kiek tuose bankuose rusų mafijos pinigų. Ar nebus taip, kad gelbėsime bankus, o paaiškės, kad išgelbėjome negerus vyrukus?“, - pasakojo ekonomistas. – Ūkio bankas galėjo būti į visus šituos dalykus, tyčia ar netyčia, įsipainiojęs.“

J.Čičinskas kritiškai vertino pasiūlymą banką nacionalizuoti. „Tai būtų tiesiog neprotinga ir neūkiška. Ūkio bankas turėtų arba likti tiems patiems savininkams, jei nepaaiškėtų aplinkybės, dėl kurių tai būtų neįmanoma, arba būti parduotas kitam bankui“, - sakė ekonomistas. Jo teigimu, Ūkio banko padėties negalima lyginti su „Snoro“ istorija. „Niekas to banko nebūtų norėjęs imti net už dyką – „Snoro“ įsipareigojimai, atrodo, buvo didesni už jo turtą. O Ūkio banko padėtis nėra tokia beviltiška“, - sakė VU profesorius.

Kitoniški bankai

Pasak J.Čičinsko, Ūkio banko istorija gali turėti neigiamos įtakos visuomenės pasitikėjimui bankams. „Tiek „Snoras“, tiek Ūkio bankas daug metų buvo kitoniški bankai, jie siūlė daug didesnes palūkanas. Bet žmonės dažnai neįžvelgia skirtumų tarp bankų, todėl suvers kaltę visai bankų sistemai. Nenustebčiau, jei atsiras žmonių, kurie pradės atsiiminėti indėlius“, - prognozavo J.Čičinskas.

Neigiamą poveikį ekonomikai Ūkio banko krizė gali turėti ir dėl valstybės prievolės per trumpą laiką kompensuoti visus jos apdraustus indėlius. „Jei bankas bankrutuotų, ir dabar reikėtų mokėti indėlininkams, valstybė turėtų skolintis. Paskui tuos pinigus valstybė atgautų – Ūkio bankas vis dėlto turi turto. Tačiau dalį pinigų tektų skirti palūkanoms, kurios atsirado ne dėl valstybės kaltės“, - sakė J.Čičinskas.

Kad visi ramiai miegotų

Ekonomistė, buvusi Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė sako, kad egzistuoja įprasta tvarka, kaip elgiamasi panašiais atvejais. „Būna, kad bankai susiduria su problemomis, nebūtinai dėl piktnaudžiavimo – dažnai tiesiog dėl nepalankiai susiklosčiusios padėties pasaulio rinkose ar netinkamai įvertintos rizikos. Tokiais atvejais centriniai bankai suteikia įvairaus pobūdžio paramą. Jei vienas ar kitas bankas dėl valdymo problemų nesugeba ta parama tinkamai pasinaudoti ir negali užtikrinti veiklos tęstinumo, tada jo valdymą įstatymais numatyta tvarka perima centrinis bankas“, - aiškino M.Starkevičiūtė.

Anot M.Starkevičiūtės, Lietuvos banko vadovams dabar teks parodyti savo kompetenciją.

Anot jos, jeigu bankui pradeda vadovauti centrinio banko paskirtas administratorius, banko veikla nėra stabdoma, jis dirba kaip dirbęs. „Centrinis bankas paprasčiausiai suteikia jam kredito liniją arba paskolą likvidumui palaikyti“, - pasakojo ekonomistė.

„Toliau, priklausomai nuo padėties banke, ieškomas jam pirkėjas ar svarstomi kiti jo pertvarkos variantai. Plačiajai visuomenei tai nėra įdomu, indėlininkams svarbiausia jų lėšų saugumas ir galimybė jomis laisvai disponuoti, o tai garantuoja ir užtikrina Centrinis bankas, dažnai kartu su Vyriausybe. Banko problemos oficialių pareigūnų ar politikų nėra viešai aptarinėjamos, nes tai kenkia sėkmingai banko pertvarkai. Blogiausiu atveju, jei daug lėšų išimama iš banko, gali būti apribotas tokių operacijų dydis. Viskas“, - sakė M.Starkevičiūtė.

Jos teigimu, Lietuvos banko vadovams dabar tenka prisiimti didelę atsakomybę ir parodyti savo kompetenciją. "Pagal ES nustatytą tvarką visi centriniai bankai turi būti paruošę bankų sektoriaus problemų sprendimo veiksmų planus, jie taip pat gali gauti patarimų ir konsultacijų iš Europos bankų priežiūros institucijos“, - sakė M.Starkevičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"