TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkio įžvalga turėtų nubrėžti ateities gaires

2007 03 19 0:00
Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis teigia, jog ateityje prioritetai turėtų būti teikiami didelės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybai.

Artimiausiais metais Lietuvos ūkis ir toliau turėtų remtis tradicinėmis pramonės šakomis, o nauja Lietuvos inovacijų politika - kūrybiškumu ir talentų išsaugojimu

Tokios pagrindinės išvados pateiktos Ūkio ministerijoje pristatytoje tarpinėje Lietuvos ūkio raidos įžvalgoje. "Lietuvos ūkio įžvalgos tikslas - suformuoti mūsų šalies ūkio plėtros kryptis, atsižvelgiant į pasaulio ir atskirų regionų raidos tendencijas. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas. Tikimės, kad jis bus itin naudingas atnaujinant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir kitus esminius šalies plėtrą apibrėžiančius dokumentus. Įžvalgoje turi būti pateikta tam tikrų pasiūlymų, išryškinta, kokiuose sektoriuose ar srityse Lietuva būtų konkurencingesnė už kitas valstybes. Įžvalga yra būtinas valstybės ilgalaikės raidos strategijos kūrimo elementas, taip pat politikos formavimo ramstis", - kalbėjo Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.

Lietuvos ūkio įžvalgą planuojama parengti iki šio mėnesio pabaigos, o viešai ją pristatyti ketinama balandį.

Numatys scenarijus

Per tyrimą bus įvertintos šalies makroekonomikos raidos tendencijos, atlikta atskirų ūkio sektorių analizė. Bus išanalizuotos ir įvertintos ilgalaikės perspektyvos, pasaulio, Europos Sąjungos (ES), Baltijos jūros regiono ir gretimų Rytų valstybių geopolitinės, socialinės bei ekonominės plėtros scenarijai. Atsižvelgiant į juos ketinama įvertinti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą, numatyti, kokiuose ūkio sektoriuose Lietuva turi arba gali pasiekti konkurencinį pranašumą, rasti perspektyviausias nišas. Vėliau bus nuspręsta, kokių priemonių reikia imtis ūkio sektoriuose išskirtų prioritetinių krypčių plėtrai skatinti naudojantis turimais vidiniais intelektiniais, finansiniais ir materialiniais ištekliais, ES teikiama parama ir užsienio investicijomis.

Ateities iššūkiai

Tarpinę įžvalgą rengę specialistai pažymi, kad ateityje Lietuvos laukia dideli iššūkiai. Globalizacija vis labiau apims pasaulio ekonomiką - nyks tarptautinės prekybos kliūtys, ūkis gaus mažiau subsidijų, intensyviai judės kapitalas ir kvalifikuota darbo jėga. Visos šios tendencijos palies ir Lietuvą.

Specialistai sutaria, kad darbo našumas, didelės pridėtinės vertės prekių gamyba padėtų Lietuvai kelti ekonomikos potencialą. Anot įžvalgą rengiančios ekspertų darbo grupės vadovo profesoriaus Valentino Snitkos, Lietuva turi aiškiai nusibrėžti ūkio raidos kelią. "Turėsime rinktis: arba žengsime plėtodami tradicinę pramonę, didindami jos gaminamos produkcijos pridėtinę vertę, arba visą savo potencialą kreipsime į keletą siaurų aukštųjų technologijų sričių", - aiškino Snitka.

Jo manymu, aukštąsias technologijas, mokslininkų laimėjimus reikia taikyti kiek įmanoma plačiau, nebūtina koncentruotis į kelias sritis. Tai galėtų būti ir tokios tradicinės pramonės šakos kaip maisto, tekstilės ar medienos pramonė.

Profesoriaus teigimu, svarbu, kad Lietuva neliktų ūkio plėtros periferijoje - tam reikia ir toliau investuoti į transportą, logistikos sektorių. "Voras nebėgioja ten, kur nėra voratinklio siūlų", - pabrėžė Snitka.

Vien pinigų neužtenka

Profesoriaus nuomone, dabar rengiama įžvalga turi nubrėžti kryptį visai visuomenei, o ne tarnauti atskiroms interesų grupėms. Ekspertas sako, kad tik aiškiai žinodama tikslus visuomenė judės jų link.

Snitka pabrėžė, jog įgyvendinant tikslą padaryti Lietuvą didelės pridėtinės vertės kūrimo kraštu, reikia daug investicijų. Tam galėtų praversti ir ES struktūrinių fondų lėšos ar tiesioginės užsienio investicijos.

Vis dėlto, pasak specialisto, didesnis iššūkis yra ne kapitalo pritraukimas, o žmogiškųjų išteklių išlaikymas. "Žinoma, ambicingiems tikslams pasiekti reikia didelių pinigų, tačiau be kvalifikuotų žmonių nieko nepavyks nuveikti ir turint milžiniškų lėšų", - dėstė Snitka.

Todėl norint laimėti globalioje ateities konkurencijoje Lietuvai būtina investuoti į žmogiškuosius išteklius, "mokymąsi visą gyvenimą", mokslinius tyrimus ir plėtrą bei formuoti kūrybingą ir talentams palankią aplinką.

Miškinio manymu, jau dabar svarbu, kad į pažangias technologijas, mokslinius tyrimus investuotų pačios įmonės. Juk ir ES yra numačiusi, jog valstybėse narėse 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) atitektų mokslinei technologinei plėtrai, o iš jų 2 proc. BVP tam turėtų skirti pačios įmonės.

Ūkio ministerijos valstybės sekretorius taip pat pažymėjo, kad reikia rasti būdų, kaip paskatinti verslą investuoti į inovacijas. Vienas jų, pasak Miškinio, galėtų būti valstybės parama rizikos kapitalo fondams, investuojantiems į novatoriškus projektus.

Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"