TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkio pamatai pradeda trupėti

2006 10 23 0:00
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Jei darbo našumas ir toliau didės taip lėtai, o įmonės neskubės investuoti į technologijas, įspūdinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra greitai liks tik gražia istorija

Statistikai neseniai patikslino praėjusių metų šalies darbo našumo skaičius. Pasirodo, pernai, palyginti su 2004 metais, našumas padidėjo 3,4 procento. Tai šiek tiek geresnis rezultatas, negu buvo užpernai (tuomet našumas padidėjo vos 2,5 proc.), bet toli gražu ne toks, koks buvo 2001 metais (žr. į grafiką).

Regėdami tokią statistiką, ekonomistai pradeda skambinti pavojaus varpais - jų manymu, toks našumo didėjimas yra per menkas, jei Lietuva nori išlaikyti 7-8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą ir pamažu vytis turtingas Vakarų Europos valstybes.

"Kokiu tempu kils darbo našumas, tiek sparčiau didės ir BVP. Šie dalykai yra tiesiogiai susiję. Vadinasi, neišvengiamai turėsime investuoti į technologijas, nes darbuotojų rezervą baigiame išsemti", - prognozuoja "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Anot Ekonomikos instituto direktoriaus Eduardo Vilko, palyginti su BVP didėjimu, našumas kyla per lėtai bei ilgainiui "nutemps" paskui save ir BVP rodiklius.

"Našumas lemia pragyvenimo lygį, tai, ką galime suvalgyti ir sutaupyti. Mažas našumo didėjimas rodo, kad gerovė negali ženkliai keistis, o ateityje ims mažėti ir BVP kilimas", - prognozavo Vilkas.

Lėtėsiančią ūkio plėtrą rodo naujausios Finansų ministerijos prognozės - pavyzdžiui, šiemet BVP turėtų didėti 7,8 proc., kitąmet - 6,3 proc., o 2009 metais - jau tik 4,5 procento.

Trūksta inovacijų

Pasak profesoriaus Jono Čičinsko, du kartus mažesnis nei prieš keletą metų darbo našumo didėjimas rodo, kad lėtėja naujų ir našesnių įrengimų statymas mūsų senosiose pramonės šakose, rezervų didinti produktyvumą mažėja. Jo manymu, tradicinės Lietuvos pramonės šakos, tokios kaip tekstilė, baldų, trąšų gamyba, jau modernizavo savo gamybą, ir darbo našumo didėjimo galima tikėtis tuomet, kai jos pereis prie naujų produktų gamybos.

"Atrodo, kad prioritetas teikiamas kiekybinei plėtrai, plečiamasi horizontaliai - didinant apyvartą", - kalbėjo Čičinskas. Jis pabrėžia, kad toks verslas kaip drabužių siuvimas, statyba, mažmeninė prekyba neturi daug galimybių plėstis kokybiškai, investuojant į naujoves, todėl pasirenkamas eksportas, mėginama išstumti konkurentus.

Potencijos yra

Visi specialistai sutinka, kad sulėtėjęs darbo našumo kilimas gali būti laikinas, nes neišnaudotos potencijos Lietuvos ūkis dar turi.

"Mes turime greičiau plėstis, nes mūsų technologijos yra ženkliai atsilikusios, prekės paprastos ir palyginti nebrangios. Yra kur gerinti situaciją. Reikia kurti didesnę pridėtinę vertę, pereiti prie naujų produktų ir naujos kokybės. Todėl darbo našumas turėtų dar ilgai intensyviai kilti", - prognozavo Čičinskas.

Rudzkis teigia, jog vilties teikia apdirbamoji pramonė. "Mano skaičiavimais, per porą metų nuo 2004-ųjų apdirbamosios pramonės srityje darbo našumas padidėjo ketvirtadaliu. Tai visai neprastas kilimas, o apdirbamoji pramonė mums užtikrina apie 80 proc. eksporto. Atskirose srityse, žinoma, šito nepasieksi, bet apdirbamosios pramonės srityje, kur galima ir būtina diegti technologijas, šis didėjimas gali būti ir 15 proc.", - sakė jis.

Našumą kelia kaina

Našumas priklauso nuo įrenginių, kapitalo ir žmonių gebėjimų - naujų technologijų bei specialistų. Čičinskas prioritetą teikia kitam veiksniui.

"Darbo našumas visada priklauso nuo kainų, vadinasi, nuo to, kokius produktus gamini. Savo ruožtu kainos priklauso ir nuo įtampos rinkoje. Didėjant įtampai, didėja paklausa", - sakė profesorius.

Dažniausiai dėl kainų nemažu darbo našumu gali pasigirti monopolijos ir oligopolijos sąlygomis veikiantis verslas, pavyzdžiui, energetika. Statistikos departamentas skelbia, kad mažiausiai pridėtinės vertės sukuriama šveitimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse.

Čičinsko teigimu, minėtos sritys savo paslaugų neparduoda rinkos sąlygomis, todėl apie darbo efektyvumą iš dalies galima spręsti tuomet, kai paslaugos parduodamos rinkos sąlygomis - pavyzdžiui, privatus mokymas ar gydymas. Tačiau našumas apskaičiuojamas sektoriaus gautas lėšas padalijus iš jame dirbančių žmonių skaičiaus. "Kartais darbo našumas gali padidėti juokingu būdu - padidinus algas. Taip įvyko su sveikatos apsauga, kai buvo pakelti atlyginimai", - sakė Čičinskas.

Ūkio našumo didėjimas (proc.)

2001 m. 9.9

2002 m. 6.4

2003 m. 5.7

2004 m. 2.6

2005 m. 3.4

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"