TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkiškas muilas vos prasibrauna iki vartotojo

2015 09 08 6:00
UAB "ProBioSanus" gaminių pagrindas - laboratorijose ištirtos ir išaugintos gerosios bakterijos. probiosanus.lt nuotrauka

Pasaulio kosmetikos ir buitinės chemijos gigantai Lietuvoje taip išsikeroję, kad vietos gamintojams vis sunkiau įsiterpti į šalies rinką, o eksportuoti produkciją pavyksta daugiausia tik į Rytus. Gamintojai stengiasi naudotis pranašumais – gerokai mažesnėmis kainomis ir natūraliomis medžiagomis, bet silpnoms įmonėms neįveikiami tampa net nauji produkcijos ženklinimo ar sertifikavimo reikalavimai.

Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos produkcijai tenka vos 1–2 proc. visos chemijos pramonės šakos bendros apyvartos - čia dominuoja trąšų gamyba. Buitinės chemijos pagrindas - skalbimo ir valymo priemonių gamyba, nors pastarąjį dešimtmetį, be įprasto lietuviško ūkiško ir tualetinio muilo, daugiau pradėta gaminti ir kitų kūno priežiūros priemonių: šampūno, kremo, pudros. Dekoratyvinės kosmetikos Lietuvoje negaminama.

Inara Joniškienė: „Lietuvoje beveik negaminama kosmetikos, kuria būtų galima prekiauti Vakarų rinkoje.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tradicinis muilas - prieš koncentratus

Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos įmonių asociacijos („Likochema“) direktorė Inara Joniškienė LŽ pasakojo, kad dauguma šalies buitinės chemijos gamintojų lieka ištikimi tradicijai: gamina tradicinius skalbimo miltelius, valymo ir plovimo skysčius, muilą. Ši produkcija vidaus rinkoje su pasauliniais prekių ženklais konkuruoja kainomis ir skirta pirmiausia ekonominės klasės vartotojams. Ji eksportuojama daugiausia į Latviją, Estiją, Rusiją, Baltarusiją ir kitas buvusias sovietines respublikas, tačiau bendras lietuviškos buitinės chemijos eksportas nesiekia 10 proc. visos produkcijos.

Vietinės gamybos kūno priežiūros ir skalbimo bei valymo priemonėms vidaus rinkos nelieka nė dešimtadalio. Pasak I. Joniškienės, varžytis su pasauliniais gamintojais, kurie turi savo laboratorijas, bendradarbiauja su mokslinių tyrimų centrais ir universitetais, Lietuvos chemijos pramonė neišgali, nes stokoja lėšų naujovėms.

Dabar pasaulyje dominuojanti tendencija yra koncentruotų skalbimo ir valymo priemonių gamyba. Ji palaikoma Europos Sąjungos tvarios švaros direktyvos. Šiandien jau nereikia pilti į skalbyklę stiklinės skalbimo miltelių - užtenka ir pusės šaukšto koncentrato. Taip tausojama ne tik aplinka, bet ir energijos ištekliai, nes nebūtina vandens kaitinti iki 60–80 laipsnių, švariai išskalbti užtenka ir 30 laipsnių.

Taigi Lietuvoje gaminamoms tradicinėms skalbimo priemonėms kyla grėsmė. Jų gamintojams sudėtinga ir brangu įvykdyti ES bei pasaulyje dabar įprastą ir kitą reikalavimą: ant skalbimo priemonių pakuočių žymėti ne tik jų kiekį kilogramais, bet ir galimų skalbimų skaičių. I. Joniškienės teigimu, Lietuvoje planuojama nuo kitų metų įpareigoti pardavėjus skalbimo priemonių etiketėse nurodyti ne tik pakuotės kainą, bet ir tai, kiek atsieina išskalbti "vieną porciją" - 4,5 kilogramo - skalbinių. Tai visiškai neparanku tradicinių priemonių gamintojams.

Natūralu, bet be sertifikato

I. Joniškienės nuomone, tradicinių buitinės chemijos produkcijos gamintojų perspektyvos ne itin šviesios, bet šalies buitinės chemijos pramonę palaiko didėjanti ekologiškos, iš natūralių medžiagų gaminamos produkcijos paklausa. Lietuvos įmonėms tokia tendencija palanki, todėl laimi bendrovės, kreipiančios savo veiklą būtent šia linkme.

Antai nemažėja Panevėžio AB „Naujoji Ringuva“ apyvarta. Tarptautinio pripažinimo sulaukia jos gaminamas ūkiškas skalbiamasis muilas su įvairiais priedais, pavyzdžiui, tulžimi. Ši prekė randa vietos ir Skandinavijos šalyse, nors daugiausia vežama tik į Rusiją ar Baltarusiją. Mat norint ekologiška produkcija prekiauti Vakaruose, privalu ją kiekvienoje valstybėje sertifikuoti, o ši procedūra lietuviškoms įmonėms per brangi.

Stipriau laikosi bendrovės, kurioms pavyksta rasti naujų rinkos nišų. Tarkime, Kauno UAB „Higėja“ gamina efektyvius profesionalius buitinius vonios ir virtuvės valiklius. Vilniaus Santaros slėnyje įsikūrusi UAB „ProBioSanus“ rado nišą gaminti valymo ir kūno priežiūros priemones probiotikų pagrindu, tad jos produktai, kuriami laboratorijose, yra gerokai saugesni žmogaus sveikatai negu cheminiai tos pačios paskirties preparatai.

Kosmetika - be saugos ataskaitų

Lietuvos kosmetikos pramonė pastarąjį dešimtmetį irgi auga, bet taip pat turi tenkintis ekonominės klasės vartotojais, nors lietuviškos kūno priežiūros priemonės pagal kokybę nenusileidžia pasaulinių gamintojų produkcijai ir net yra pranašesnės, nes gaminamos iš natūralių medžiagų. Tačiau lietuviškai kosmetikai pavyksta prasibrauti vos į vieną kitą Vakarų Europos rinką, kurias užvaldę pasauliniai gigantai.

Vilniškė UAB „BIOK laboratorija“ eksportuoja produkciją ne tik į Baltijos valstybių rinkas, bet ir į Vokietiją bei Čekiją. „Esame pranašesni tuo, kad mes lietuviški ir kad naudojame daug natūralių medžiagų. Vakaruose tai neįprasta, bet gerai“, – tvirtina bendrovės vadovas Vaidotas Krencius. Pasak jo, Vakarų rinkose reikia gebėti įrodyti, kad gaminių kokybė nenusileidžia pasaulyje pirmaujančių gamintojų šampūnui, veido ir rankų kremui. Kosmetikos pramonės įmonėms didžiuliu iššūkiu tampa nuolat griežtėjantys kokybės ir saugos reikalavimai. Eksportuojama vos dešimtadalis „BIOK laboratorijos“ produkcijos.

„Kol kas Lietuvoje beveik negaminama kosmetikos, kuria būtų galima prekiauti Vakarų rinkoje“, – kalbėjo „Likochemos“ ekspertė Natalija Liškauskienė.

Ši problema dar labiau išryškėjo, kai Europos Komisija buvusią kosmetikos direktyvą pakeitė nauju reglamentu. Jame nurodoma, kad norint tiekti į rinką kosmetikos priemonę būtina parengti saugos ataskaitą, o prieš tai - atlikti dermatologinius ir kitus tyrimus. „Jau neužtenka vien sumaišyti ingredientus ir bandyti parduoti. Juk šios medžiagos liečiasi su žmogaus kūnu, todėl reikia tyrimais įrodyti, kad jos nekenkia sveikatai, – aiškina ekspertė. – Dauguma Lietuvoje pagamintų kosmetikos priemonių neturi saugos ataskaitų, tad jomis neleidžiama prekiauti ES valstybėse. Mūsų šalies institucijos duoda laiko apsiprasti su naująja tvarka.“

Negydyti, bet ir nepakenkti

N. Liškauskienė užsiminė, kad Lietuvoje dabar mėgstama reklamuotis pabrėžiant gydomąsias kosmetikos savybes. Jei tokia priemonė parduodama prekybos tinkle, tai galima laikyti negarbinga konkurencija ir prekybos tvarkos pažeidimu. Mat gydomaisiais preparatais leidžiama prekiauti tik vaistinėse. Produktas, kuris gydo, negali būti vadinamas kosmetiniu. „O vaistas, prieš patekdamas į prekybą, turi pereiti daug ilgesnes procedūras negu kosmetikos priemonė“, – sako ekspertė.

Tuo metu iš tiesų gerą kremą pagaminę lietuviai persistengia - paskelbia apie jo gydomąsias savybes ir taip pakenkia sau. Pavyzdžiui, teiginį, jog kremas mažina raukšles, reikia įrodyti eksperimentais. Užsakyti tokius tyrimus tektų sertifikuotose užsienio laboratorijose, arčiausia jų - Lenkijoje. Tai brangiai kainuoja. Europos Komisija jau yra perspėjusi nepiktnaudžiauti reklamuojant kosmetikos prekės savybes.

Anot ekspertės N. Liškauskienės, Lietuvos gamintojai mėgsta pabrėžti kosmetikos priemonių natūralumą. „Tai irgi nėra joks pranašumas, nes natūralios medžiagos giliai įsiskverbia po oda ir gali sukelti kokią nors nepageidautiną reakciją, o kosmetikos priemonės paskirtis - veikti tik odos paviršių“, – pasakoja N. Liškauskienė.

Asociacija nusprendė gaminius, kurie bus perėję visas būtinas ekspertizės ir kontrolės procedūras, turės saugos ataskaitas, pažymėti specialiu ženkleliu - jį „Likochema“ patentavo rugpjūčio 10 dieną. Vartotojas, pamatęs ženklelį, žinos, kad gaminys yra saugus. Jau rugsėjį pasirodys produkcija, pažymėta šiais ženkleliais.

Pirmoji tokią teisę įgijo Kauno mažoji bendrija „Burbulė“, gaminanti kosmetinį muilą. „Mes gaminame muilą iš pačios aukščiausios kokybės natūralių medžiagų – alyvuogių aliejaus, šarmo ir aromatų", – pabrėžia bendrijos bendraturtis Mindaugas Snitkus, nešykštintis kritikos Lietuvoje plintančiam rankų darbo muilui, kurį gaminant, anot jo, naudojama „juodžiausia“ chemija.

Pasaulinių kūno ir plaukų priežiūros priemonių prekių ženklų rinkos dalis Lietuvoje 2014 metais

ŽenklasRinkos dalis, proc.
„L'oreal“, „Beiersdorf“, „Procter&Gamble“, „Unilever“58,2
Vietos gamintojai7,1
Kiti34,7

Šaltinis: LŽ

Faktai: Lietuvos buitinės chemijos pramonė

Lietuvoje šiuo metu prekiaujama maždaug 20-ies vietinių ir tarptautinių gamintojų daugiau kaip 100 skalbimo priemonių.

2014 metais Lietuvoje parduota skalbiklių už beveik 55 mln. eurų.

2014 metais Lietuvoje parduota paviršių valiklių už beveik 6 mln. eurų, tualetų valiklių – už 2,8 mln. eurų.

Namų ūkyje naudojama vidutiniškai nuo 10 iki 20 valymo priemonių.

Lietuvos kosmetikos pramonė

Lietuvos vartotojai kosmetikos gaminiams 2014-aisiais išleido apie 186,5 mln. eurų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuviškos kosmetikos parduota už 8,8 mln. eurų. Nuo 2010 metų ši suma padidėjo 2,5 karto.

Pernai kūno priežiūros priemonių parduota už 69,732 mln. eurų (240,772 mln. litų).

Didžiausią dalį Lietuvoje gaminamos kosmetikos sudaro įvairios grožio ir makiažo, odos priežiūros priemonės ir šampūnas.

2014 metais šampūno pagaminta 1,2 mln. pakuočių, muilo – 0,3 mln. pakuočių. Mažiausiai pagaminama ir parduodama lietuviškų kvepalų.

Šaltinis: "Likochema"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"