TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkių modernizacijai - specialistai ir technologijų proveržis

2013 09 20 6:00
Saulius Bucevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalies žemės ūkis dažnai vadinamas ekonomikos lokomotyvu. Valstybė nuolat deklaruoja vykdanti subalansuotą investicijų žemės ūkyje politiką. Vienas svarbiausių tokios politikos prioritetų – ūkių modernizacija.

Modernus ūkis šiandien yra ne vien tik ūkininkų ar gamintojų gebėjimas sėkmingai konkuruoti rinkose, bet ir žinių, naujausių informacinių technologijų (IT) panaudojimas, darbo vietų kūrimas, besiplečiantis smulkusis ir vidutinis žemės ūkio verslas, nebūtinai susijęs su tradicinėmis ūkininkavimo šakomis. Modernus ūkis taip pat neatsiejamas nuo pažangių vadybos formų, greito ir profesionalaus žemės klausimų sprendimo. Naujausios IT žemės ūkyje padeda tiksliai atlikti matavimus, skaičiavimus, kontroliuoti gamybos procesus, objektyviau planuoti veiklą bei siekti geresnių jos rezultatų. Kompiuterinės programos, pritaikytos ūkių veiklai planuoti, padeda numatyti išteklius, prognozuoti pajamas, pelną ir kitus rodiklius. Jau dabar veikia interneto svetainės, kuriose vieni kitus gali rasti jauni žemės ūkio specialistai ir ūkininkai. Tokios privataus verslo iniciatyvos padeda spręsti svarbią socialinę problemą – grąžinti specialistus į Lietuvos kaimą.

Apie tai plačiau - specializuotame „Lietuvos žinių“ priede „Modernus ūkis“.

Daugės kaimiškų specialybių krepšelių

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius specialiai LŽ priedui „Modernus ūkis“ sutiko apibendrinti Lietuvos agrarinės politikos aktualijas.

Kaip vieną svarbiausių kaimo plėtros problemų, įgyvendinant ūkių modernizacijos projektus, žemdirbiai įvardija kvalifikuotų darbuotojų stygių, tačiau migracija iš kaimo į miestus ir į užsienį išlieka didelė.

- Diskusijose minima daug priemonių, kurios leistų grąžinti specialistus į kaimą. Ko valstybė numato imtis siekdama šio tikslo?

- Mano nuomone, yra du pagrindiniai būdai, kaip sulaikyti žmones gyventi ir dirbti kaime. Pirmasis ir pats svarbiausias – tai žemės ūkio gamybos, perdirbimo ir paslaugų plėtra. Tam reikėtų panaudoti Europos Sąjungos (ES) paramą. Lietuvos kaimo plėtros programai 2014–2020 metais numatoma skirti apie 7 mlrd. litų. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas konkurencingiems ūkiams kurti ir plėsti, gyvulininkystės sektoriui stiprinti, smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kooperacijai plėtoti, inovacijoms, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

Jau esame atkreipę Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesį, kad reikia didinti kaimiškų specialybių studentų krepšelių skaičių. Žemės ūkio ministerijai pasiūlėme ieškoti galimybių finansuoti veterinarinės medicinos srities studentų studijas. Žemės ūkio rūmams rekomenduota propaguoti idėją, kad gyvulininkystės krypties bendrovės gali paremti gyvulininkystės ir veterinarijos srities studentų studijas: apmokėti jas, skirti stipendijas ir pan.

Dar vienas būdas didinti užimtumą kaime yra kitų verslų plėtra. Todėl būtina gerinti kaimo kelius, elektros tiekimo sistemą ir kitus infrastruktūros elementus.

IT naujovės kaime

- Ar numatoma skatinti informacinių technologijų (IT) plėtrą kaime?

- Naudojimasis IT kaime jau tampa kasdieniu reiškiniu. Vis dėlto būtina dar labiau skatinti informacinių technologijų plėtrą kaimo vietovėse, teikti informaciją apie naujoves bei jų panaudojimo galimybes, diegti daugiau elektroninių paslaugų.

Ypač aktualu sudaryti sąlygas kaimo gyventojams mokytis taikant modernias informacines technologijas, nes jų profesinių gebėjimų ugdymas yra viena iš prioritetinių žemės ūkio ir kaimo plėtros sričių.

Žemės klausimas neatidėtas

- Kaip toliau bus sprendžiama dėl žemės pardavimo užsieniečiams?

- Kaip žinoma, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje leidžiama įsigyti tik fiziniams asmenims, kurie Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus iš eilės bei užsienio šalių juridiniams asmenims, įsteigusiems Lietuvoje atstovybes ir filialus. Šie asmenys iš valstybės įsigyti gali ne daugiau kaip po 300 ha, o bendras įsigytos nuosavybėn (iš valstybės ir privačių asmenų) žemės ūkio paskirties žemės plotas vienam asmeniui negali viršyti 500 hektarų.

Gegužės 21 dieną Seimas priėmė nutarimą “Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“, kuriuo pasiūlė Vyriausybei ieškoti galimybių siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimo arba imtis kitų alternatyvių priemonių, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principo pažeidimu.

- Kokias esmines kaimo problemas Seimas planuoja spręsti rudens sesijoje?

- Seimo Kaimo reikalų komitetas numato tęsti diskusiją dėl privačios nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės maksimalaus ploto. Atsižvelgiame į žemdirbių pasiūlymus. Taip pat planuojama diskutuoti dėl paramos lėšų perskirstymo naujuoju finansiniu laikotarpiu ir galimų ES paramos panaudojimo prioritetų. Bus nagrinėjama ir ekologinės gamybos bei gyvulininkystės plėtra, melioracijos, žemės reformos ir žuvininkystės aktualijos. Rudens sesijoje vieni aktualiausių - Žemės mokesčio įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimų projektai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"