TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ūkius sustiprintų agresyvesnė rinkodara ir kooperacija

2013 03 22 7:51
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka/Kalbant apie šalies agrarinio sektoriaus pozicijų rinkose stiprinimą, S.Bucevičiaus nuomone, pirmiausia reikėtų kalbėti ne tik apie tiesiogines išmokas, bet ir investicinę paramą, t. y. kaimo plėtros priemones.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius įvardija kelias pagrindines problemas, su kuriomis šiandien susiduria šalies žemės ūkis. Pirmiausia - per tarpininkus užsieniečių perkama žemė, žemės mokestis, daug metų stringantis Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisų priėmimas Seime.

Vienas aktualiausių klausimų taip pat tebėra gyvulininkystės produktų gamybos didinimas. Taisytina padėtis melioracijoje, žuvininkystės sektoriuje.

Žemės pardavimas

Komiteto pirmininko S.Bucevičiaus teigimu, viena svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria ūkiai, - užsieniečių per tarpininkus perkama žemės ūkio paskirties žemė.

"Galima teigti, kad esamų saugiklių nepakanka. Kaimo reikalų komitetas šių metų pradžioje kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti komitetui apibendrintą informaciją apie kitų ES valstybių nustatytą žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą ir parengti tokius ES teisinei bazei neprieštaraujančius teisės aktų projektus, kurie realiai užkirstų kelią užsieniečiams supirkti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje po 2014 metų gegužės 1 dienos", - sakė S.Bucevičius.

Taisytinas žemės mokestis

Daug ką skaudžiai palietė šiais metais įsigaliojęs naujas žemės mokestis. Šį įstatymą, pasak komiteto pirmininko, tikslinga taisyti. "Esu parengęs ir įregistravęs jo pataisų projektą. Daug problemų, susijusių su kooperacija, pradėjo strigti ekologiškų produktų gamybos plėtra. Numatome išsiaiškinti to priežastis, bandysime tobulinti ir teisės aktus", - kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, jau daug metų stringa Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisų priėmimas Seime. Komitetas gauna daug nusiskundimų, kad vykdant ūkinę veiklą šiose teritorijose yra labai daug ribojimų.

Daugiau dėmesio gyvulininkystei, melioracijai, žuvininkystei

Viena aktualiausių problemų - gyvulininkystės produktų gamybos didinimas. Toks komiteto požiūris. S.Butkevičiaus teigimu, Lietuvoje yra daug apleistų gyvulininkystės pastatų, kuriuos restauravus galima būtų didinti gyvulių skaičių. Tačiau sudėtingos ir ilgai trunkančios bei brangiai kainuojančios tokių pastatų projektų rengimo ir leidimų gavimo procedūros, dideli aplinkosaugos reikalavimai labai apsunkina gyvulininkystės plėtrą.

"Būtina mažinti kliūtis nedidelių, iki 300 sutartinių gyvulių fermų rekonstrukcijai ir statybai, atitinkamai keičiant Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymus", - dėstė komiteto pirmininkas.

Taisytina, anot jo, padėtis ir melioracijos srityje. Vidutinis melioracijos statinių nusidėvėjimas šiandien siekia net 62 procentus. Skiriamų lėšų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto aiškiai nepakanka. "Reikia galvoti apie papildomas priemones padėčiai melioracijos srityje gerinti", - pažymėjo politikas.

Komitetas taip pat gauna nusiskundimų dėl verslinės žvejybos apribojimų Baltijos jūros priekrantėje. "Reikėtų svarstyti galimybes sumažinti žvejybos apribojimus. Privačioms žuvininkystės įmonėms aktualu išspręsti žemių, esančių po tvenkiniais, privatizavimo klausimą, taip pat numatyti paramą akvakultūros įmonėms, dirbančioms nepalankiose vietovėse", - sakė Seimo narys.

Nauji įstatymai

Vardydamas šios kadencijos Seimo darbų planus, siekiant gerinti ūkininkavimo sąlygas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Bucevičius paminėjo svarbiausius iš jų. Jau šių metų balandį numatoma svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti draudimą asmenims įsigyti didesnį, nei įstatymo nustatytą didžiausią leistiną, žemės plotą per susijusius asmenis.

Seimas turėtų priimti naujos redakcijos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymą. Pradėjus atsiskaitymų būklę kontroliuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitymas kur kas pagerėjo. Naujasis įstatymas dar labiau padės mažinti pavėluotų mokėjimų skaičių, trumpinti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus.

Pasak S.Bucevičiaus, Seimo pavasario sesijoje bus siekiama įteisinti pluoštinių kanapių auginimą mūsų šalyje. Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje nacionaliniai teisės aktai draudžia auginti pluoštines kanapes.

"Siekiant spręsti žuvininkystės sektoriuje susikaupusias problemas, Kaimo reikalų komitete sudaryta darbo grupė. Apsilankyta Klaipėdoje ir vietoje išklausyti visuomeninių žuvininkystės organizacijų pasiūlymai. Esame numatę panagrinėti ir mokslo bei verslo glaudesnio bendradarbiavimo aktualijas, ekologinių ūkių plėtros ir daug kitų aktualių klausimų", - vardijo Seimo narys.

Ūkius stiprintų didesnės išmokos

Kalbėdamas apie bendrą šalies agrarinio sektoriaus modernizacijos ir konkurencingumo stiprinimą, S.Bucevičius paminėjo vieną pagrindinių prielaidų - pagrįstą paramos žemės ūkio sektoriui Europos Sąjungos mastu paskirstymą. "Sunku kalbėti apie lygiavertes konkuravimo sąlygas kad ir Rusijos rinkoje, kai Vokietijos ūkininkai gauna 346 eurų už hektarą išmokas, o Lietuvos - tik 143. Todėl itin svarbu visomis išgalėmis siekti kuo spartesnio išmokų suvienodinimo", - įsitikinęs Seimo narys. Anot jo, balandžio pradžioje Seime lankysis Vokietijos Bundestago Kaimo reikalų komiteto delegacija. Su svečiais ketinama aptarti ir išmokų didinimo klausimus.

Konkurencinis ES senbuvių šalių pranašumas, anot jo, tebėra didelis. Stiprinant mūsų šalies agrarinio sektoriaus pozicijas rinkose, komiteto pirmininko nuomone, pirmiausia reikėtų kalbėti ne tik apie tiesiogines išmokas, bet ir investicinę paramą, t. y. kaimo plėtros priemones, kurios apima daugiau sričių ir yra orientuotos į įvairiapusę pagalbą kaimo žmogui. Nacionaliniu lygiu būtina nusistatyti aiškius prioritetus ir konkrečias jų siekimo priemones, kitaip net ir didžiausia parama nebus panaudota efektyviai.

"Net ir spartus ES išmokų didinimas neišgelbėtų kaimo nuo tuštėjimo. Kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas yra pasaulinė tendencija, tačiau privalome daryti įtaką šiems procesams ir rūpintis kaimo gyvybingumo išsaugojimu. Svarbiausia - darbo vietų kūrimas, verslų kaime skatinimas, infrastruktūros ir teisinės, ypač mokesčių aplinkos gerinimas. Verslininkai prašo jiems netrukdyti, mažinti kontroliuojančių institucijų gausą", - dėstė S.Bucevičius.

Ne tik ekologija

Pirmininko teigimu, Lietuva gali pasigirti švaria ekologiška produkcija. Tai reikėtų agresyviau reklamuoti. "Be to, ir patys ūkininkai turi išmokti paruošti savo prekę pirkėjui (pakavimas, pristatymo subtilybės, prekės ženklas). Kooperacija leistų eksportuoti didesnį kiekį savo produkcijos. Rytuose mus dar prisimena, čia turėtų būti vienokia rinkodara, o Vakarų - lyg ir ne naujokai, bet turime užsitarnauti pasitikėjimą", - kalbėjo S.Bucevičius.

Pasak politiko, reikėtų aktyviau pasinaudoti tarptautinių mugių ir parodų galimybėmis. Praėjusiais metais dalyvauta aštuoniose, o 2013 metais planuojama dalyvauti penkiose didelėse tarptautinėse parodose, iš kurių viena numatoma Šanchajuje (Kinija).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"