TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uogas auginti lieka kantriausieji

2016 06 30 6:03
Juodos tvirtos uogos dideliuose uogininkystės ūkiuose nurenkamos kombainais. youtube.com nuotrauka

Lietuvos uogininkystė nyksta. Akistatoje su nestabilia rinka, nenuspėjamais orais, paukščiais ir kitais derliaus niokotojais šiame versle lieka tik ištikimiausieji. Didžioji uogų augintojų dalis buvusius uogynus jau užsėjo rapsais, kviečiais ir kitomis grūdinėmis kultūromis.

Taip pasielgė ir buvusios Uogų augintojų asociacijos vadovas skuodiškis Vidmantas Doniela. Pasak jo, dauguma buvusių asociacijos narių uogas augina tik turgui, o dar prieš penketą metų buvo ir kooperatyvas „Skuodo uoga“, ūkininkai daugiau augino perdirbimui. „Prie uogų daug darbo, uždarbis mažas. Geriau mažiau dirbti dideliuose laukuose, negu mažesniuose labai daug“, – sako ūkininkas.

Likę asociacijos nariai prisijungė prie Pramoninių uogų augintojų asociacijos Biržuose. Jos vadovas Adolfas Jasinevičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ir šiame šiauriniame Lietuvos rajone prieš keletą metų uogininkystė dar buvo „ant bangos“, apie 50 ūkininkų sukūrė kooperatyvą „Juodoji uoga“. Šiandien telikę 6 kooperatyvo nariai. „Žmonės nustojo auginti uogas, nes rinka tapo nestabili. Be to, uogų rinkimo metas sutampa su javapjūte. Teko rinktis vieną iš dviejų ir dauguma pasirinko grūdininkystę“, – aiškino vienas iš dviejų kooperatyvų steigėjų. Antrasis – „Ribes LT“ – superka serbentų pumpurus ir iš jų spaudžia aliejų. „Juodoji uoga“ tik iš savo narių per sezoną superka ir sušaldo apie 500 tonų serbentų.

Žmonės nustojo auginti uogas, nes rinka tapo nestabili, o rankų darbo uogyne reikia daug. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Perdirba patys

Lietuvoje daugybė smulkių ūkinių augina įvairias uogas, o daugiausia – braškių, aviečių ir serbentų. Vita Šlapkauskienė, su šeimyna valdanti vaismedžių ir uogynų ūkį Tvarkiškėse (Kauno r.), „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad visas 12 ha plotas užsodintas vaismedžiais ir beveik visomis tradicinėmis uogomis, kurios auga Lietuvoje. „Manau, visi augina kuo daugiau uogų rūšių ir veislių, nes nenori pasikliauti viena – jei metai bus nepalankūs vienoms, gelbės kitos“, – sakė pašnekovė.

Braškių sezonas į pabaigą, bet rezultatus tik rudenį skaičiuos. Tam nėra laiko, nes jau atėjo laikas rinkti vasarines avietes. Ūkis yra įsirengęs laistymo sistemą, todėl tikisi, kad neturėtų nuvilti ir kitų uogų derlius. Ūkį prižiūri šeimyna ir trys žmonės, dirbantys visus metus pagal darbo sutartį. Uogoms subrendus, prireikus daugiau darbo rankų, ūkio savininkai samdo 10–40 žmonių.

Daugiau problemų kyla dėl aviečių. Kombainu jų nenurinksi, o darbo rankų trūksta. „Dauguma įsivaizduoja, kad skinti uogas yra lengva. Užtenka paskinti kelias dienas, kad suprastum, koks tai rimtas ir ištvermės reikalaujantis darbas, o mokėti už jį kiek derėtų, nėra iš ko, antraip uoga būtų neįperkama“, – apgailestauja ūkininkė. Užuot uogas pusvelčiui parduodami supirkėjams, ūkininkai įsirengė perdirbimo cechą – šaldo, konservuoja, spaudžia sultis, džiovina. Didelę dalį produkcijos veža į turgų ar parduoda atvykstantiems pirkėjams.

Sparnuoti okupantai

Pasak ūkininkės, su darbais šeima šiaip taip susitvarko, bet tikras eibes pradėjo krėsti migruojantys strazdai. „Jie puola viską, kas raudona: braškes, avietes, vyšnias, trešnes, netgi raudonųjų serbentų neignoruoja, tik juodų uogų nelesa“, – vardijo ūkininkė. Pasak jos, šio ir aplinkinių ūkių savininkai nuo sparnuotųjų ginasi tinklais, o kai kurie įsitaisę specialias patrankas, kurių kanonadomis baido paukščius.

Šilauogių bumas

Nuo sparnuočių ginasi ir Kajaciškių (Kazlų Rūdos r.) ūkininkas Evaldas Kakarieka, bet tikrieji strazdai sutupia pievose ir prie uogų atbėga, todėl tinklu jas reikia dengti nuo pat žemės.

Prieš penketą metų ūkininkas pasodino pusę tūkstančio šilauogių krūmų. Tai, pasak jo, itin švari, graži, skani, vertinga ir derlinga uoga, kuri palyginti neseniai atvežta iš Pietų Amerikos ir pritaikyta Lietuvos klimatui. „Žmonės kalba, kad šiemet šilauogių derlius menkas, tačiau mano ūkelyje derlius visada normalus. Jei nepertręši, jei išlaikysi agrocheminį režimą, derliui pakenkti gali tik oras ir paukščiai“, – tvirtino ūkininkas. Jo įsitikinimu, klysta tie, kurie padaugina trąšų. Tokiu atveju stiprinami tik augo lapai, šakos, o uogos neužsimezga. „Šilauogei reikia tik kvėpuojančios rūgščios dirvos, vandens ir druskos. Galima kartą per 2–3 metus šiek tiek palaistyti labai mažos koncentracijos amonio, fosforo ar kitos tuo metu augalui reikalingos medžiagos tirpalu. Todėl šilauogė ir vertinama, kad visą jėgą gauna tik iš vandens, druskos ir saulės – tai viskas, ko jai reikia“, – teigė ūkininkas.

Jis nesibaimina ir kenkėjų, kurie sodininkams ir daržininkams kelia siaubą. „Uogyne privisę daug kurklių ir kurmių. Nekariauju nei su vienais, nei su kitais. Tegu aiškinasi tarpusavyje. Šilauogių šaknys paviršiuje, joms kurkliai nebaisūs“, – ramiai kalbėjo uogų augintojas.

Pasak jo, visos dabar Lietuvos prekybos centruose ir turguose parduodamos šilauogės yra atvežtos iš Pietų Amerikos ir Lenkijos, o lietuviškos dar tik pradeda nokti. Jų derlius prasidės po poros savaičių. „Lenkijoje užaugintos šilauogės perrenkamos. Gražiausios, didžiausios išvežamos į JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, kitas brangias rinkas, o pigesnės patenka į Lietuvą. Jų maistinės savybės ne prastesnės nei mūsiškių, tačiau išvaizda ne kokia“, – kalbėjo uogininkas.

Visos jo ūkyje užauginamos šilauogės vežamos į turgų ir kaipmat realizuojamos. „Lenkai siūlo daug pigiau, bet žmonės vis tiek perka mūsiškes. Žmonės jau ir mėlynių nori mažiau, negu šilauogių, nes šios neturi stipraus dažo, kokį turi mėlynės“, – svarstė E. Kakarieka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"