TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostą gilins iki naudingos ribos

2012 08 20 8:04
LŽ archyvo nuotrauka/Klaipėdos uostą gilina galinga olandų technika, dirbanti be triukšmo ir sparčiai.

Klaipėdos jūrų komplekso modernizavimo ratas sukasi nesustodamas. Vos įpusėjus antrąjį didžiųjų permainų etapą, planuojamas trečiasis, susijęs su pietinėje dalyje numatyta dujų terminalo statyba prie Kiaulės Nugaros salos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė kas mėnesį į ataskaitas sudėsto rangovų atliktus darbus ir už juos mokamus pinigus. Tai padaryti nėra lengva, nes statybos objektų daug, rangovų pluša visa dešimtis. Vieni užsakovui atsiskaityti skuba, kiti - vėluoja, treti ieško atsakymų dėl nesėkmių teismuose.

"Per pirmąjį pusmetį iš planuotų 106,8 mln. litų atlikome darbų už 69 mln. litų. Investavome tik 65 proc. planuotų lėšų, nes yra nepasirašyta daug darbų perdavimo-priėmimo aktų, nors iš tikrųjų užduotys atliktos", - aiškina R.Mušeckienė. Todėl, pasak jos, antrąjį pusmetį investicinis atsilikimas mažės. Bet padaryti visus iki galo numatytus darbus trukdo rangovų skundai ar nesugebėjimas įgyvendinti užduočių nustatytais terminais.

Energetiniai poreikiai

Du trečdaliai investicijų, arti 50 mln. litų, šiemet panaudota akvatorijai gilinti ir platinti. Modernias žemsiurbes į Klaipėdą atplukdžiusi olandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" bei uostą valanti danų įmonė "Rohde Nielsen" dirba nepastebimai ir sparčiai. Pagal pasirašytą metų trukmės kanalo tobulinimo sutartį bus iškasta ir jūroje išpilta 4,5 mln. kub. metrų grunto. Metų trukmės didžiojo gilinimo etapo vertė - 130 mln. litų. Vyksta ir nauji konkursai, nes, be nuolatinio uosto akvatorijos valymo, į prioritetinių investicijų sąrašus vis įšoka anksčiau neplanuotos grunto kasimo vietos.

Prieš trejetą metų, sudarinėjant artimiausio laikotarpio uosto investicijų planus, nendrėmis apaugusi Kiaulės Nugaros sala buvo visų pamirštas užkampis, retsykiais minimas elektros tilto su Švedija projekto kontekste. Per ją nutiesta aukštos įtampos linija į Kuršių neriją turėjo pavirsti požeminiu kabeliu, tik nesutarta, kas už tai mokės. Dešimtmečius vietos žvejų ir buriuotojų kalboje gyvas pavadinimas išgarsėjo Lietuvoje prieš metus, Vyriausybei priėmus sprendimą statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir tinkamiausia vieta įvardijus Kiaulės Nugaros salą.

Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Vyriausybė nurodė bendrovei "Klaipėdos nafta" ir Uosto direkcijai susitarti dėl išlaidų infrastruktūrai - prieplaukai įrengti. KVJUD pastangomis  nustatyta preliminari investicijų suma buvo perpus sumažinta, ji dabar siekia 65,2 mln. litų. Tačiau dar tiek pat ar daugiau Uosto direkcijai kainuos patobulinti įplaukos kanalą, kad prie terminalo galėtų priplaukti ir švartuotis SGD tanklaiviai.

E.Gentvilas pažymi, kad milžiniškos uosto lėšos skiriamos valstybės energetiniams poreikiams iš anksto jų neplanavus. Tai nėra gerai, nes įšaldomi kiti projektai, teikiantys stabilias pajamas Klaipėdos uostui. Investuoti pinigus į terminalo statybas teks iškart, o susigrąžinti iš "Klaipėdos naftos" juos numatoma per 20 metų. Be to, nuolatinių išlaidų reikės kanalo gylio priežiūrai iki pat Kiaulės Nugaros salos. Kitiems objektams trūkstamų lėšų Uosto direkcija privalės skolintis.

Pakoregavo dujų terminalas

KVJUD Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė pažymi, kad ankstesnius projektų eiliškumo prioritetus teko keisti. Dabar skubama surikiuoti visus su SGD terminalo statyba susijusius darbus: išvalyti ir išgilinti kanalą iki salos, praplatinti ir pagilinti laivų apsisukimo ratą, iškasti duobę SGD laivų stovėjimo vietoje. Šiuo metu atliekamas šio grunto poveikio aplinkai tyrimas ir tikimasi gauti aplinkosaugininkų leidimą eksperimento tvarka versti smėlį į artimąją sąvartą. Iki šiol gruntas buvo gabenamas skandinti jūroje už 20 kilometrų. Siekiant sumažinti SGD terminalo statybos išlaidas prašoma leisti smėlį pilti arčiau - už 10 kilometrų nuo uosto vartų.

Pasak V.Paukštės, dabar atliekami projektiniai matavimai, kur ir kiek prie Kiaulės Nugaros būtina kasti. Šiuo metu vandens gylis skirtinguose ruožuose svyruoja nuo 4,5 iki 10 metrų, o terminalo vietoje turės būti 15,5-16 metrų. Preliminariais duomenimis, šiame objekte susidarys daugiau kaip 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Skaičiuojant pastarųjų konkursų kainomis, SGD terminalo vietos gilinimas galėtų siekti 47 mln. litų. Tai priklausys nuo technikos įkainių, be konkurso nežinoma, kokia žemsiurbė ten dirbs. Pagal SGD terminalo statybos grafiką, darbą rangovai turėtų atlikti iki 2013 metų birželio pabaigos.

"Darome šiuo metu viską, ką privalome atlikti dėl šio terminalo - ruošiamės rangovų konkursams, rengiame grunto kasimo projektus. Dokumentai išsiųsti į ekspertizę, bet dar kartą viską vertinsime patys, ar nepadarėme klaidų. Tačiau mūsų akiratyje, kaip pageidauja krovos kompanijos, - tolesnė uosto gilinimo perspektyva. Suderinę su krovos įmonėmis užduotį rengiame konkursą atlikti studiją, iki kokių maksimalių parametrų, pradedant jūros vartais ir baigiant teritorija "Natura 2000", uostas gali būti gilinamas ir platinamas, kokia aplinkosaugos kaina, ar ekonomiškai verta tai daryti? Maždaug po metų ekspertai pateiks atsakymą dėl uosto akvatorijos plėtros ribos. Tuomet galėsime nustatyti, kokiu greičiu judėti pirmyn", - kalbėjo V.Paukštė.

Pirmąkart Klaipėdos uoste didieji pokyčiai vyko prieš dešimtmetį, kai buvo pakeista vartų konfigūracija ilginant šiaurinį molą. Tuomet įplauka šiaurinėje dalyje išgilinta iki 14,5 metro, o krantinių gylio parametrai, taikantis prie rinkos poreikio priimti uoste 13 metrų grimzlės laivus, keičiami iki šiol. Tai padidino uosto galimybes dvigubai - pernai buvo pasiektas 36,6 mln. tonų krovos rekordas.

Šiemet balandį "Van Oord" pradėjo naują kanalo gilinimo visu uosto ilgiu etapą, kad didieji konteinerių laivai galėtų atplaukti į centrinę uosto dalį. Su olandais pastaruoju metu pasirašyta sutartis ir dėl Malkų įlankos gilinimo, nes būtų nedovanotina, jeigu kanalas iki Kiaulės Nugaros siektų 14 metrų, o prie gretimų krantinių laivai negalėtų priplaukti dėl seklumos.   

Trečiasis etapas buvo planuojamas po kelerių metų ir orientuotasi į Europos Sąjungos naujo paramos laikotarpio finansavimą. Tačiau jo būtinybę paspartino SGD terminalo projektas.

Parengta bendradarbiaujant su KVJUD.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"