TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostą pagilins dar puse metro

2015 05 20 6:00
Klaipėdos akvatorija gilinama atsižvelgiant į laivų plaukimo Baltijos jūroje navigacines sąlygas ir konkuruojančių uostų gylius. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uosto akvatorijos šiaurinėje dalyje vokiečių žemkasė per vasarą iškas 300 tūkst. kubų grunto. Toks patobulinimas sustiprins didžiųjų laivų navigacinį saugumą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) su bendrove „Strabag Wasserbau GmbH“ (buvusi „Jozef Mobius“) pasirašė sutartį, kurios vertė – 5 044 435 eurai įskaitant PVM. Šiomis dienomis laukiama atplaukiant žemkasės, kuri gilins laivybos kanalą prie uosto vartų ir šiaurinės dalies krantinių.

Jau keletą dienų pietinėje uosto dalyje dirba galingiausia rinkoje belgų žemsiurbė „Al Idrisi“, valanti suskystintų gamtinių dujų terminalo vietą ir laivų apsisukimo ratą. Todėl kurį laiką Klaipėdos uoste bus galima stebėti du didelius specializuotus laivus, vienas paskui kitą į jūrą gabenančius iškastą gruntą ir marių suneštą smėlį.

Siekia maksimalaus gylio

KVJUD Laivų eismo tarnybos duomenimis, didelės talpos laivų Klaipėdos uoste pastebimai daugėja. Pasak KVJUD vadovo Arvydo Vaitkaus, 2013 metais į uostą atplaukė 382 laivai, ilgesni negu 200 metrų, o 2014 metais tokių laivų buvo penktadaliu daugiau - 465. Prieš penkerius metus, palyginti su pernai, didžiųjų atplaukdavo perpus mažiau,nes jiems tinkama buvo tik šiaurinė uosto dalis, kanalas visu ilgiu baigtas gilinti 2013 metais. Iki 2018 metų uostas ketina investuoti dar 332,7 mln. eurų į krantinių prieigų gilinimą ir parametrų pritaikymą prie kanalo, kad didieji laivai galėtų laisvai plaukioti ir švartuotis visame uoste.

KVJUD nurodo, kad šiemet per vasarą pagilinus šiaurinę uosto dalį puse metro – nuo 14,5 iki 15 metrų, bus žengtas dar vienas žingsnis siekiant 17 metrų gylio. Tokiu orientyru tapo įplaukos į Baltijos jūrą Didžiojo Belto sąsiaurio gylis ir tai, kad šis parametras pasiektas su Klaipėda konkuruojančiuose regiono uostuose.

Dugno gilinimas nuo uosto vartų iki dešimtosios krantinės formaliai turi prasidėti ne vėliau kaip gegužės 25 dieną. Darbų trukmė – 4 mėnesiai. Sutarties su „Strabag“ viena sąlygų, kad ji gali būti pratęsta 2 kartus po 21 dieną. Šis projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, todėl priežastis kilti finansinėms pretenzijoms, kokių vokiečiai yra pareiškę kituose Klaipėdos uosto objektuose, siekta pašalinti vykstant viešųjų pirkimų konkursui.

Ginčai neatbaidė

Pastarojo konkurso pagrindinis kriterijus buvo mažiausia kaina. „Strabag“ iškastą kubą grunto kartu su žemkasės mobilizacijos sąnaudomis įvertino maždaug 16 eurų. Pasak KVJUD infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, kaina, atsižvelgiant į glaustą sutarties terminą, gana gera. Antroje vietoje atsidūręs pasiūlymas skyrėsi nedaug nuo „Strabag“. Kitų buvo siūloma daug didesnė kaina, iš viso dalyvavo 5 bendrovės.

„Džiaugiamės, kad konkursą pavyko užbaigti be ginčų, nes papildoma europinė parama skirta iš 2007-2013 metų laikotarpio. Turime viską daryti tiksliai, kad nereikėtų pinigų grąžinti. Tai labai svarbi šio konkurso aplinkybė“, - sakė už viešuosius pirkimus ir uosto infrastruktūrą atsakingas direkcijos atstovas.

Pasak A. Kamarausko, pirmadienį rangovams buvo įteikta techninė užduotis ir dabar laukiama atplaukiant žemkasės, kuri turės dirbti netrukdydama laivybai. Paklaustas, kodėl „Strabag“ siekia įsitvirtinti Klaipėdos uoste nepaisydama senų ginčų, kuriuos ji paveldėjo perėmusi „Jozef Mobius“ akcijas, jis teigė, kad šiuo metu užsienio rangovų pasitikėjimas Klaipėdos uostu auga. „Mes skiriame daug pastangų ir jėgų siekdami nustatyti ir įvardyti visą riziką dar vykstant viešiesiems pirkimams. Į uostą ateina didžiausi regiono darbų rangovai. Vykstant šiam gilinimo konkursui buvo daug paklausimų, daug dalykų aptarta. Tas susirašinėjimas – svarbi pirkimo proceso dalis“, - aiškino pašnekovas, tačiau jis neatmetė minties, kad į aptartus santykius gyvenimas gali įnešti korektūrų.

Dėl 2011 metais nutrauktos sutarties statant 90-100 krantines vokiečiai buvo pareiškę daugiau kaip 5 mln. litų pretenziją, jiems pavyko prisiteisti 2,4 mln. litų. Reikalavimą dėl 3 mln. litų KVJUD laiko nepagrįstu, jis apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis ginčas nebaigtas, kaip ir kitas. Nesulaukę pakartotinio atsako į 4 mln. litų pretenziją dėl nutrauktos rangos sutarties pasirašius valčių prieplaukos statybos sutartį, pernai gruodį vokiečiai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Kaip teigiama 2014 metų KVJUD finansinėje ataskaitoje, su pretenzija direkcija nesutinka, bet sprendžiamas klausimas dėl medžiagų perėmimo, kad ieškinio suma sumažėtų. Nesutariama ir dėl 5 mln. litų rangovų nuostolių, atsiradusių prieš kelerius metus statant 66-67 krantines. Dėl jų taip pat tikėtinas teisminis ginčas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"