TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostą populiarina veiklos skaidrumas

2015 11 05 6:00
"Geresnius arba stabilius rezultatus matome ten, kur daugiausia 2012-2015 metais investuota“, - sakė Arvydas Vaitkus. Vidos Bortelienės nuotraukos

Baigiama gilinti iki 15 metrų šiaurinė Klaipėdos uosto dalis bus paskutinis šiais metais komercinis akcentas ir taps dar didesnių 4 metų užmojų kelrodžiu – statyti naujus molus ir gilinti kanalą.

Klaipėdos uosto ekonominis pamatas dėl geopolitinių įtakų nė kiek nesueižėjo. Per 10 mėnesių uoste perkrauta 32,3 mln. tonų krovinių, 7 proc. daugiau negu tuo pačiu laiku pernai. Nuoseklių pastangų stiprinti jūrinį ekonomikos centrą rezultatai praturtina ir krovos kompanijas, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD), daugiau darbų galinčią atlikti savo lėšomis.

Vertindamas, kas nuveikta per 1000 darbo dienų svarbiausioje Klaipėdos įstaigoje, uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus išskyrė gerus santykius su verslu ir miesto savivaldybe. Skirtingus požiūrius nugludinus ir sprendimus nukreipus viena kryptimi, nauda tampa vis akivaizdesnė. Pastarąjį mėnesį susitarta, kad miesto, uosto, verslo ir mokslo atstovai rengs bendrą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją. Šis dokumentas turėtų rutulioti veiksmų kryptis ir priemones užsibrėžtam tikslui pasiekti.

Rekordo link

Preliminariais duomenimis, spalio mėnesį Klaipėdos uoste krauta 3,38 mln. tonų krovinių, 7,4 proc., arba 271,8 tūkst. tonų, mažiau nei 2014 metų spalio mėnesį, kai buvo pasiektas geriausias mėnesio rezultatas istorijoje – 3,65 mln. tonų. Pasak A. Vaitkaus, toks kuklesnis rodiklis – laikinas, nulemtas technologinių sutrikimų. Paskutiniai metų mėnesiai žada prieaugį. O štai kruizinės laivybos sezonas, jau tiksliais duomenimis, buvo visų laikų geriausias: gegužės-spalio mėnesiais apsilankė 51 laivas, atvyko 60 202 keleiviai. Pernai Klaipėdos uoste svečiavosi 57 797 kruizinių laivų keleiviai.

„Geresnius arba stabilius rezultatus matome ten, kur daugiausia 2012–2015 metais investuota, išskyrus „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių „hub'ą“, todėl tęsiame pokalbius, kaip šį terminalą išplėtoti“, – pristatydamas pasiekimus kalbėjo A. Vaitkus.

Vienas esminių postūmių vystytis uostui – sėkmingos investicijos. O jų vykdymas, kaip rodo ekonomistų duomenys, kai kuriais metais itin strigo. 2009–2010 metais įgyvendinta vos 40 proc. planuotų darbų, 2012 metais – 46 proc., o 2013 metais pavyko išbristi iš duobės – panaudoti net 97 proc. planuotų investicijų – 87 mln. eurų.

Pernai ir šiemet – skaičiai kiek kuklesni, atitinkamai 24 mln. ir per 30 mln. eurų, nes vyksta pasirengimas naujam didelių darbų etapui. 2016–2018 metais numatoma uosto modernizacijai išleisti 350 mln. eurų. Šiuo metu kompanija „Strabag Wasserbau GmbH“ baigia gilinti šiaurinę uosto dalį pusmetriu – iki 15 metrų, ir tai bus žingsnis 17 metrų gylio link.

Dėl šios 5 mln. eurų investicijos teko imtis gudrybės – susirinkti kitų struktūrų nepanaudotas ES lėšas, nes uosto projektas buvo parengtas iš anksto ir laukė tokios progos. Todėl dabar lengva atsakyti visiems klausiantiems, kada „Panamax“ laivus bus galima krauti pilnus – ta diena bus šiemet, iki to belikę vos keli žemkasės kaušo grybšniai.

Neretai KVJUD užmojus pristabdo krovos kompanijos, nespėjančios įgyvendinti investicinių sumanymų direkcijos darbų tempais. Todėl atsakymai, kad KVJUD neturi pinigų vienam ar kitam žemės nuomininko prašymui, likę praeityje. „Pinigų yra, reikia tik gerai ekonomiškai pagrįstų projektų“, – teigė A. Vaitkus.

Per 10 mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 32,3 mln. tonų krovinių, 7 proc. daugiau negu tuo pačiu laiku pernai.

Investicijos augina krovą

Tarp svarbiausių pastarųjų trejų metų KVJUD darbų uosto vadovas pirmą poziciją skiria SGD terminalo infrastruktūrai. Laivas saugykla „Independence“ į uostą atplaukė 2014 metų spalį. 23,5 mln. eurų kainavęs akvatorijos gilinimas ir krantinės statyba, pareikalavusi 17,4 mln. eurų, buvo baigti anksčiau, nei planuota, nors pradėjęs dirbti 2013 metų vasarį rado 3 mėnesių atsilikimą nuo terminų.

Tuo pat metu imta judinti 8 metus strigusį „Klaipėdos Smeltės“ „hub'o“ projektą. KVJUD investicijos į objektą viršija 56 mln. eurų, o dar 31 mln. eurų išleista laivybos kanalui gilinti. „Gaila, kad teko atsisakyti rangovo „Vėtrūnos“ paslaugų, reikėjo bylinėtis, bet teismus laimėjome. Kitąkart turime bylinėtis, kad suformuotume praktiką, nes Teisingumo ministerija įstatymų taikymo neaiškina. Užtikrintas tinkamas gylis leido priimti 336 metrų laivą „MSC Asya“. Ši žinia apie sėkmingai įvestą gigantą nuskambėjo tarptautinėje erdvėje“, – pasidžiaugė pagerintu uosto įvaizdžiu A. Vaitkus. Tačiau dėl šių krantinių KVJUD yra patyrusi ir 1,5 mln. eurų žalos – tiek priteista sumokėti pirmiesiems krantinių rangovams, su kuriais sutartį nutraukė ankstesnė uosto vadovybė. Dėl viešojo intereso gynimo prokuratūroje vyksta tyrimas, žalą bus siekiama išieškoti iš kaltininkų.

7,2 mln. eurų kainavusius ir iki tol dvejus metus atidėliotus darbus KLASCO nuomojamose 7–9 krantinėse A. Vaitkus priskiria prie itin greitos grąžos investicijų. Lygiagrečiai buvo statomas biriųjų trąšų sandėlis, prie vos užbaigtos krantinės atplaukė laivas. Šios išlaidos, skaičiuojama, sugrįš per porą metų.

„Bega“ rinkoje garsėja kaip žemės ūkio produktų „hub'as“. Tačiau 20 mln. eurų investicija buvo įšaldyta 14 mėnesių dėl vėlavimo įforminti prieplauką. Kad reversinis terminalas veiktų, A. Vaitkaus komandai užteko mėnesio. Laivas „Piera“ išgabeno 74 tūkst. tonų grūdų – didžiausią kiekį istorijoje.

Dideliu veiklos šuoliu uoste išsiskiriantis Birių krovinių terminalas, uosto vadovo teigimu, įdomių lūkesčių kelianti kompanija. Todėl šiuo metu pradėtos rekonstruoti 101–104 krantinės bus pritaikomos prie naujų uosto gylių.

Centrinio Klaipėdos terminalo veikla įsivažiavo praėjus metams nuo statybos pabaigos, tik praėjusią vasarą, perkėlus Švedijos keltų liniją. Į šį projektą investuota 32,4 mln. eurų ES ir KVJUD lėšų. Tačiau laivybos kompanijos DFDS prašymas paskubinti pirso tęsinio statybą, kad galėtų perkelti kitas linijas, nebus greitas darbas, nes teks rengti naują projektą ir toje vietoje plėsti kanalą.

Su šiuo objektu susijusi Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryža baigta rekonstruoti rugsėjį.

Tačiau KVJUD vadovas teigia visai neseniai patyręs, kad Klaipėdos uostas gerų rinkos atgarsių sulaukia ne tik dėl geografinių savybių, logistikos sprendimų ir infrastruktūros, bet ir dėl veiklos skaidrumo. „Visiems aiški mokėjimų ir atsiskaitymų tvarka. Patys prie to esame taip įpratę, kad nepastebime. Nuo 1999 metų uoste krovinių daugėja vidutiniškai 6,6 proc. per metus, todėl šiemet laukiama 38 mln. tonų krova neša naują rekordą“, – išskyrė mažiau matomą nei techniniai parametrai, bet tokią pat svarbią patrauklumo sąlygą uosto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"