TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostai "išplaukia" į elektroninę erdvę

2011 05 09 0:00
Laivai Klaipėdos uoste stovės trumpiau, kai visos jų dokumentų tikrinimo procedūros bus atliekamos jiems dar neprisišvartavus prie krantinės - elektroninėje sistemoje.
LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos šalys kaunasi dėl tranzito krovinių - lenktyniaujama, kas pirmas įdiegs naujas elektronines informacines sistemas, kad išnyktų didžioji dalis dabar naudojamų popierinių dokumentų, o administracinėms procedūroms skiriamas laikas sutrumpėtų kelis kartus.

Latviai skelbia pradedantys įgyvendinti vieningos krovinių logistikos ir uostų elektroninės informacinės sistemos (SKLOIS) projektą, kuris leistų nuo 2014 metų trijuose Latvijos uostuose dirbantiems ekspeditoriams, stividorams ir jų kolegoms pamiršti darbą su popieriniais dokumentais.

Lietuviai panašią sistemą Klaipėdos jūrų uoste diegia jau kelerius metus ir mano, kad šiuo metu yra gerokai pranašesni už kaimynus, kuriuos, beje, galėjo įkvėpti ne mažiau ambicingi klaipėdiečių užmojai.

Skambūs latvių pareiškimai

Įvairios elektroninės informacinės sistemos, pritaikytos logistikai, įdiegtos daugelyje šalių. Klaipėdos jūrų uoste neseniai paleistas KIPIS, kuris padeda keistis duomenimis tarp valstybės institucijų, stividorų ir ekspeditorių. Singapūre elektroninių dokumentų mainai vykdomi per sistemą "TradeNet", Hamburge verslininkams ir muitinės darbuotojams tarnauja DAKOSY.

Tuo metu latvių SKLOIS autoriai tvirtina, kad jų sistema, jeigu pavyks įdiegti viską, kas sumanyta, bus gerokai visapusiškesnė ir funkcionalesnė už visas dabar veikiančias.

"Vėliau pradedantieji visada turi pranašumą, nes gali naudotis pirmtakų laimėjimais. Mūsų sistema geresnė nei anksčiau sukurtos Vakarų Europos uostuose. Latvių sistema gal apims daugiau su krovinio gabenimu susijusių dalyvių ir visus jų uostus. Bet vargu ar jie išras ką nors unikalaus. Manau, kad mūsų projektas, kurį pristatėme ir latviams, juos net paskatino kurti savąjį, be to, jeigu matysime būtinybę, visada galėsime jį patobulinti", - LŽ teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Technologijų skyriaus viršininkas Algimantas Žygus.

Be to, latvių projektas - dar užuomazgos stadijos (balandžio 19 d. Latvijos ministrų kabinetas patvirtino tik sistemos koncepciją), o lietuvių sugalvotasis jau veikia Klaipėdos uosto teritorijoje ir turėtų būti visiškai įdiegtas per ateinančius dvejus metus.

Latvijos susisiekimo ministerijos Tranzito politikos departamento atstovas Aldis Zarinis laikraščiui "Biznes&Baltija" aiškino, kaip veiks naujoji sistema: "Šakos atstovas, pavyzdžiui, ekspeditorius ketina išsiųsti krovinį. Jis atsiverčia interneto puslapį arba savo kompiuteryje paleidžia tam tikrą programą ir prisijungia prie bendros informacijos sistemos. Čia jis randa reikiamų dokumentų formas, jas užpildo vadinamuoju "online" režimu ir išsiunčia visoms su šiomis procedūromis susijusioms valstybės įstaigoms: Mokesčių inspekcijai, Pasienio apsaugos tarnybai ir kitoms. Šių tarnybų darbuotojai elektroniniu būdu patvirtina dokumentus arba reikalauja juos papildyti."

Įdiegus naująją sistemą turėtų išnykti didžioji dalis dabar naudojamų popierinių dokumentų, o administracinėms procedūroms skiriamas laikas sutrumpėti kelis kartus.

Latvijos susisiekimo ministerija pripažįsta, kad projektas labai sudėtingas ir ambicingas, o jį įgyvendinant gali iškilti įvairių kliūčių. Paraiška gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą projektui dar tik rengiama. Tai užtruks pusantro mėnesio. Dar mėnesio prireiks, kol paraišką išnagrinės ir patvirtins Aplinkos ministerija. Nemažai laiko atims ir procedūrų suderinimas ne tik su Latvijos, bet ir užsienio valstybių institucijomis. Tik pagal optimistiškiausią scenarijų milžiniškos logistikos sistemos, kuri kainuotų 1,86 mln. latų (maždaug mln. litų), konkursas galėtų būti paskelbtas jau šiemet.

Klaipėdoje - viena pažangiausių sistemų

Klaipėdiečių įgyvendinamo Krovinių ir prekių informacinės sistemos (KIPIS) projekto vertė - 5,6 mln. litų. 2005 metais projektą sumaniusi ir pradėjusi įgyvendinti Klaipėdos jūrų uosto direkcija jį taip pat vadino labai ambicingu. KIPIS įdiegus keitimąsi elektroniniais duomenimis bus vykdomas visiškai atsisakius popierinių dokumentų, kurie dabar reikalingi deklaruojant laivo atvykimą, krovinio rūšį, užsakant ir vykdant įvairias operacijas.

Krovinius, prekes ir laivus Klaipėdos uoste kontroliuoja 6 valstybės institucijos. Tarp jų ir privačių kompanijų cirkuliuoja apie 40 skirtingų tipų dokumentų, nors 70-80 proc. juose nurodomos informacijos sudaro tie patys duomenys, o tų pačių dokumentų kopijų reikalauja skirtingos institucijos.

Įdiegus sistemą bus sudaryta galimybė visus šiuos duomenis pateikti ne kiekvienai institucijai atskirai, o vienai, kuri atliktų "vieno langelio" vaidmenį. Klaipėdos uoste tokia institucija būtų Lietuvos muitinė. Bet svarbiausia, sistema užtikrina geresnę krovinių apskaitą ir kontrolę, o tai padeda geriau rinkti mokesčius, vykdyti krovinio laikinojo saugojimo uoste ir kitas procedūras.

Be to, KIPIS padės sutaupyti nemažai lėšų ir žmonių darbo. Pavyzdžiui, dabar kai kuriuos dokumentus automobiliu reikia vežti beveik 10 kilometrų. Naudojantis sistema žmonėms net nereikės susitikti, gaišti laiko ir gadinti nervų. Kompiuterio ekrane bus matomas laikas, kada dokumentas pateiktas, ir nurodyta, per kiek laiko jis bus apdorotas, duoti visi reikalingi leidimai.

Bet, kaip LŽ sakė A.Žygus, KIPIS pirmiausia reikalingas uosto konkurencingumui didinti. "Klaipėdos uostas galės geriau konkuruoti su kaimynais uostais, pritraukti daugiau krovinių, surinkti daugiau rinkliavų. Juk kainos daugelyje uostų yra panašios, jos nevaidina lemiamo vaidmens. Todėl organizuodamas krovinio maršrutą ekspeditorius renkasi tą uostą, kur krovinys iškraunamas greičiau, krovos operacijos atliekamos sparčiau", - teigė A.Žygus.

Įdiegus KIPIS, laivai Klaipėdos uoste stovės trumpiau, mat visos dokumentų tikrinimo procedūros bus atliktos laivui dar neprisišvartavus prie krantinės - vos atvykus bus galima pradėti darbą. Tuo metu dabar dokumentai keliauja kartu su laivu.

Sistemą klaipėdiečiai kūrė išanalizavę daugelio Vakarų uostų patirtį ir projekto rangovui kėlė gerokai didesnius reikalavimus. "Vakarų uostai sistemas diegė prieš kelis dešimtmečius, kol dar nebuvo dabartinių technologinių galimybių, todėl mūsų sistema yra gerokai pažangesnė, leidžianti ne tik keistis elektroninėmis žinutėmis su prisegtais dokumentais, bet daugeliui vartotojų tuo pačiu metu naudotis visais sistemoje esančiais duomenimis", - LŽ teigė A.Žygus.

Veikia atskirose teritorijose

Kadangi KIPIS sistemos privalumais naudotųsi 12-15 krovos kompanijų 30-tyje terminalų, o pati sistema yra labai sudėtinga, ji šiuo metu diegiama etapais atskirose uosto teritorijose.

Pirmoji nedidele KIPIS sistemos apimtimi viename iš savo terminalų 2010 metų vasarą pradėjo naudotis Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir jos klientai. Šiame terminale visi elektroniniai dokumentai jau naudojami per KIPIS, išskyrus muitinės laikinojo saugojimo dokumento procedūrą (BDK). Šių metų pradžioje sistema gerokai didesne apimtimi pradėta naudoti bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminale. Nuo liepos 1 dienos prie KIPIS turėtų prisijungti Klaipėdos konteinerių terminalas.

Sistemą visiškai įdiegus, ja naudosis visos uoste dirbančios krovos kompanijos, ekspeditoriai, 6 valstybės institucijos, "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos uosto direkcija.

"Nors sistema yra universali ir turėtų tikti visiems terminalams, pirmieji naudotojai teikia savas pastabas, atsižvelgus į jas projektas tobulinamas, diegiami nauji sprendimai. Galima sakyti, kad tai ilgalaikis nesibaigiantis procesas. Panaši sistema Hamburgo uoste diegiama ir vis tobulinama jau 18 metų. Mes planuojame visa apimtimi KIPIS pradėti naudoti per maždaug dvejus metus, bet ir toliau programa bus atnaujinama", - LŽ sakė A.Žygus.

Uosto Technologijų skyriaus viršininkas neatmetė galimybės, kad klaipėdiečiai pasinaudos ir būsimais latvių "atradimais", jeigu kaimynai sumanys ką nors unikalaus. "Tačiau dabar mes juos gerokai lenkiame. Latviai sistemą pradės diegti tik po kelerių metų, o mes savąja jau naudojamės", - teigė A.Žygus.

Komentaras

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento Geležinkelių transporto skyriaus vedėjas Simas Garuolis

"Latvijos kolegų inicijuojamas projektas tik dar kartą patvirtina, kad šiuolaikinis logistikos ir uosto verslas nebegali sėkmingai dirbti be modernių informacinių sistemų taikymo. Numatoma kurti sistema SKLOIS savo tikslais iš esmės atitinka Klaipėdos uoste jau nuo 2010 metų pradėtą naudoti Krovinių ir prekių informacinę sistemą KIPIS, kurios naudotojai yra uoste veikiančios krovos ir ekspedijavimo įmonės, AB "Lietuvos geležinkeliai", taip pat visos uoste veikiančios laivus bei krovos operacijas kontroliuojančios valstybinės institucijos. KIPIS apima krovinio judėjimą uoste bei atvykimą ar išvykimą ir uosto.

KIPIS projektas didžiąja dalimi (89 proc. viso biudžeto) buvo finansuojamas iš Europos regioninės plėtros struktūrinio fondo, likusią dalį lėšų skyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

"Lietuvos geležinkeliuose" šiuo metu sėkmingai eksploatuojama sistema "Krovinys", kuri apima visus krovinio vežimą lydinčius dokumentus - visi šie dokumentai gali būti pildomi, peržiūrimi ir redaguojami elektroniniu būdu. Ši sistema integruota su Muitinės sistemomis - muitinė iš anksto informuojama apie atvykstančius krovinius (ne vėliau kaip 2 val. iki atvykimo), taip iš anksto įvertinama rizika ir sutrumpėja muitinės procedūrų laikas. Taikant supaprastinto tranzito procedūrą nebereikia pildyti tranzito deklaracijos - muitinės pareigūnas prisijungia prie sistemos "Krovinys", kur jam pateikiama visa reikalinga informacija apie tranzitu per Lietuvos teritoriją vežamus krovinius.

Sistemos "Krovinys" ir KIPIS yra glaudžiai integruotos, todėl tik kroviniui kirtus Lietuvos sieną uosto kompanijos jau gali matyti pas juos atvykstančius krovinius bei juos lydinčius dokumentus ir taip iš anksto planuoti savo darbus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"