TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostai kratosi ekonominės kontrolės

2014 03 07 6:00
ES vidaus ir užsienio prekyba labai priklausoma nuo jūrų uostų: per juos importuojama ir eksportuojama 74 proc. prekių. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjungos Tarybos ketinimus reguliuoti uostų paslaugas ir mokesčius Lietuva vertina kritiškai. Nuogąstaujama dėl konkurencijos iškraipymų ir finansiškai skaudžių krovos laisvės pasekmių.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pusmečio sesijoje nebuvo suteikta tribūnos svarstyti daug prieštaravimų sukėlusį komunikatą „Uostai – augimo variklis“. Mūsų šalis prarado progą plačiai auditorijai išreikšti nepritarimą, nes Seimas, kitaip nei Latvijos ir kitų šalių parlamentai, neteikė tam reikšmės. Prieš komunikato priėmimą pasisakančios valstybės pažymi, jog tai, kas naudinga laivybos sektoriui, yra visiškai nepalanku krovos verslui ir uostų darbuotojams.

Kad nereikėtų mosuoti šaukštais po pietų, kaip nutiko su uosto žemės nuomos tvarka, kuri neatitinka ES veikimo sutarties 49 straipsnio nuostatos, suteikiančios įsisteigimo laisvę, Lietuvos susisiekimo ministerija savo poziciją numato išdėstyti ES Tarybos Laivybos komisijos posėdyje kovo 18 dieną.

Projektas prieštaringas

Komunikatą „Uostai – augimo variklis“ ir susijusį pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką sistema, bendrosios finansinio uostų skaidrumo taisyklės bei mokesčiai, Europos Komisija (EK) pristatė pernai gegužės mėnesį. Reglamentą patvirtinus ES parlamentui, privalomos tvarkos turėtų laikytis uostų valdymo įstaigos ir uosto paslaugų teikėjai.

EK projekto preambulėje nurodoma, kad ES vidaus ir užsienio prekyba labai priklausoma nuo jūrų uostų. Per juos importuojama ir eksportuojama 74 proc. prekių, o vidaus tranzitu pervežama 37 proc. krovinių. Uostais, kurie aptarnauja regioninį ir vietos jūrų transportą, jungiantį periferiją ir salų teritorijas, užtikrinamas ES teritorinis tęstinumas.

Dokumento iniciatoriai nurodo, kad pasiūlymu, kuriam pritarimą yra išreiškusios Europos laivybos ir logistikos organizacijos, siekiama gerinti uosto paslaugų kokybę ir efektyvumą, skatinti investicijas į uostus. Taip pat tikimasi sumažinti transporto naudotojų išlaidas ir stiprinti susisiekimo rūšių jungtis.

EK pažymi, kad atskiros šalies uosto veikla vidutiniškai 50 proc. susijusi su tarptautine rinka, todėl negali būti pavaldi vienos valstybės teisei.

Toks nacionalinės kompetencijos suvaržymas, paslaugų liberalizavimas (atplaukusio laivo įgulai būtų leista vykdyti krovos darbus) ir planuojami nustatyti vienodi krovos įkainiai sulaukė kritikos. Išplatintame pranešime spaudai EK pernai vasarą turėjo pripažinti, kad „kai kurios valstybės narės, net ir palankiai vertindamos uostų stiprinimo tikslą, buvo skeptiškai nusiteikusios reglamentavimo priemonių šioje srityje atžvilgiu". Dėl komunikato netrukus prasidės nauji debatai.

Kol dar nevėlu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Arvydas Vaikus prisiminė, kad ES profsąjungos prieš keletą metų kartą jau buvo sukilusios prieš siūlymą leisti krauti laivus jų įguloms. Jo manymu, ES neturėtų nustatyti vienodų taisyklių visiems uostams, nes jie skirtingi ir veikia intensyvios tarpvalstybinės konkurencijos sąlygomis. Panašiai yra ir dėl investicijų: vieni uostai jų negali pritraukti, bet Klaipėdos bendrovės modernizuodamos krovos procesus yra investavusios per milijardą litų. Laisva krovos darbų prieiga jiems pridarytų nuostolių.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis teigė, kad Briuselyje Lietuvos derybininkams būtų lengviau, jeigu jie visuomet turėtų oficialų įgaliojimą reikšti poziciją ir klausimai iš anksto būtų aptarti Seime. „Buvo, yra ir bus kiekvienos valstybės interesai. Didelių valstybių – dideli, mažų – tokie pat dideli jų atžvilgiu. Mano tikslas – išaiškinti, kaip veikia ES mechanizmai ir kaip svarbu pačiame pradiniame svarstymų etape įterpti savo norus. Niekada nesutiksiu su sakiniu, kad Lietuva viena nebus lauke karys“, - sakė Z.Balčytis. Jis pažymėjo, kad valdininkai dažnai nemoka glaustai įvardyti problemos masto, o skaityti pluoštų lapų ES parlamento nariams nėra kada. Dėl to buvo pražiūrėti uosto žemės nuomos ir kiti klausimai. Jis siūlė uostininkams apie „karštas“ problemas iškart pranešti savo šalies atstovams Briuselyje.

Susisiekimo ministerijos Geležinkelių ir vandens transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė teigė, kad daugelis valstybių neįžvelgia poreikio reglamentuoti uostų veiklą. Šioje grupėje bus ir Lietuva, kuri poziciją parengė ir ją išsakys artimiausiame Laivybos komisijos posėdyje.

„Nepritartume siūlymui suteikti Europos Komisijai teisę nustatyti rinkliavų sistemą ir konkrečius dydžius. Lietuva suinteresuota, kad reglamentas būtų lankstus. Sieksime, kad būtų priimtas sprendimas netvirtinti šio teisės akto“, - mūsų šalies poziciją apibūdino E.Vyšniauskaitė. Tačiau ji nurodė, kad ankstesniame Laivybos grupės posėdyje buvo nuspręsta remti komunikato svarstymą, bet siekti susiaurinti reglamento apimtį ir suteikti daugiau lankstumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"