TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostai skaičiuoja išlaidas

2009 02 02 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Dar pernai pajutusios pirmuosius tarptautinės prekybos lėtėjimo ženklus, pasiturimai gyvenusios rytinės Baltijos uostų administracijos įjungė taupymo režimą.

Į savo šalies niūrias perspektyvas žvelgiantys Rusijos ekspertai prognozuoja, kad su jos tranzitu susiję Baltijos uostai taip pat pajaus stiprų sukrėtimą. Manoma, kad Talinas gali netekti iki 80 proc. krovinių, praktiškai viso tranzito, Rygos uostas - 25-30 proc., Ventspilis - 10 procentų. Geriausioje padėtyje esą yra Klaipėda ir Kaliningradas, su kuriuo Rusija nenutrauks srities aprūpinimo ryšių.

Padėties nedramatizuoja.

Pagrindinių Baltijos valstybių uostų Klaipėdos, Rygos ir Talino apyvarta pernai buvo apylygė, virš 29 mln. tonų. Daugiausia krauta Klaipėdoje - 30 mln. tonų. Skirtumas tas, kad jei pirmieji du ūgtelėjo atitinkamai 11 ir 14 proc., tai trečiojo apyvarta krito penktadaliu. Dėl to Talinas pirmasis dar gruodį paskelbė apie planuojamą administravimo išlaidų ir jungtinio uosto direkcijos darbuotojų mažinimą 34 žmonėmis. Iki sausio 1 dienos uosto valdymo struktūrą ten sudarė 438 darbuotojai.

Spaustis yra sudėtinga dėl uosto specifikos. Talinas išsiskiria dideliu keleivinės laivybos (ypač su Suomija ir Švedija) mastu, kuris pernai augo 11 proc., palyginti su 2007 metais, iki 7,2 mln. keleivių. Apie mažinamą 2009 metai keltų ir kruizinių laivų reisų kiekį uosto administracija pranešimų kol kas neturi. Galbūt jų bus artėjant vasaros sezonui, o laivybos intensyvumo pasikeitimų, matyt, laukiama tik krovinių terminaluose. Tačiau uosto kapitono tarnybos kadrų kiekis nuo krovos tempo nepriklauso. Be to, Talinas nemažina investicinių projektų kiekio ir net planuoja imti iš bankų 80 mln. eurų kreditą vakarinės uosto dalies (Muugos) konteinerių terminalo krantinės statybai ir bei kitiems projektams tęsti.

Laisvasis Rygos uostas prieš keletą dienų pranešė sumažinęs darbo užmokesčio fondą 15 procentų. Uosto atstovė spaudai Anita Laiškanė LŽ teigė, kad Rygos uosto direkcijoje dirba apie 300 žmonių. Apkarpyti atlyginimus, o ne atleidinėti žmones nuspręsta dėl bendros ekonominės situacijos, nes uostas tikisi tiek pat krovinių kaip ir pernai. Įvertinus kitų uostų, ypač Ventspilio, kur 2008 metais krova siekė 28,5 mln. tonų (-8 proc.) situaciją, Latvijoje prognozuojamas krovos sumažėjimas 7-10 procentų.

Prognozės netvirtos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ministro Eligijaus Masiulio teigimu, šiemet prognozuoja 10-15 proc. mažesnę krovinių apyvartą. Tačiau po I ketvirčio, jo manymu, prognozė gali būti tikslinama. Artimiausiomis dienomis bus baigta derinti uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmata, kuri atspindės ne tik investicijų, preliminariai 170 mln. Lt. (panašiai tiek, kiek pernai) paskirstymą, bet ir mažesnes uosto administravimo išlaidas.

2008 metais Klaipėdos uosto direkcijos darbo užmokesčio fondas sudarė 15,4 mln. litų - maždaug dešimtą dalį 155 mln. Lt uosto biudžeto pajamų. Pasak generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, darbo užmokesčio fondą šiemet numatoma mažinti 6,5 proc., 2010 metais - 10 procentų. Sausio 1 dieną direkcijoje dirbo 288 žmonės, iš jų uosto kapitono tarnyboje 158, administracijoje, kartu su techniniais darbuotojais, - 130. Kiek ir kokių etatų administracijoje numatoma mažinti, kiek, S. Dobilinsko teigimu, popieriuje dar nesudėliota.

Darbuotojams blogai

Klaipėdos uosto krovos kompanijos taip pat pradeda mažinti darbuotojų skaičių (kol kas tik dešimtimis), peržiūri atlyginimus ir darbo, ypač naktimis, laiką. Panašiai elgiamasi ir kituose uostuose.

Pavyzdžiui, dar gruodžio pabaigoje Rusijos Sankt Peterburgo uosto, kur laukiama drastiško apyvartos nuosmukio, administracija su profsąjungomis susitarė mažinti darbo užmokestį trumpinant dokininkų ir kitų gamybos darbininkų darbo laiką. Taip pat numatyta visus norinčius išleisti nemokamų atostogų neribotą dienų skaičių, perpus mažinti naktinio darbo pamainų. Pranešama, kad dėl tokių nepriimtinų naujovių uosto darbininkai sausį atsisakė mokėti profsąjungos nario mokestį.

Atleidimų lyderiu vadinamas Kaliningrado uostas, kur iš 948 uosto administracijos darbuotojų turi būti atleisti beveik trečdalis - 275 žmones (sausio vidury buvo atleista 180). Kaliningrado uosto krovos kompanijose numatoma sumažinti 1500 darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"