TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostai turi derintis prie jūrų prekybos

2016 09 27 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Europoje stiprinant Šiaurės ir Baltijos jūrų prekybos tinklą bei gausiu finansavimu mažinant uostų infrastruktūros skirtumus, konkurencingumui vis didesnį poveikį daro geopolitinė įtaka ir technologijos. Nors pasaulyje grėsmių nemažėja, Klaipėdos uosto komerciniam patrauklumui kuriamos geros prognozės.

Klaipėdoje pastaruoju metu rengiami du atskiri uosto ir miesto bendrieji planai yra ta ašis, aplink kurią sukasi vienas pajūrio regiono ateities modelis. Darbams įpusėjus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Klaipėdos laisvoji ekonominė zona ir Klaipėdos universitetas kartu su uostamiesčio savivaldybe surengė tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Uostų plėtros pavyzdžiai, iššūkiai, tendencijos, pasiekimai“. Ji specialistams ir verslo kompanijoms suteikė galimybę pasitikrinti, ar investicijų planavimas neatitrūkęs nuo pasaulio laivybos poreikių bei perspektyvų. Ekonomistai dalijosi geopolitinėmis įžvalgomis, mokslininkai – žinių taikymo praktika, užsienio ekspertai – Zebriugės ir Roterdamo uostų projektavimo pavyzdžiais, Klaipėdos atstovai – permainų lūkesčiais.

Pažymėta, kad pusė Lietuvos transporto sektoriaus yra Klaipėdoje, uostas sukuria 6 proc. šalies BVP, į valstybės ir savivaldybių biudžetus uosto įmonės sumoka pusę milijardo eurų mokesčių per metus, čia dirba 4,5 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Uosto reikšmė, žvelgiant į šalies pramonės augimą, tik didės. Prieš beveik dešimtmetį sudaryta apyvartos prognozė ir faktinė krova yra greta, rodikliai gerėja, prieaugis sudaro vidutiniškai 6,6 proc. per metus. 2015-aisiais Klaipėdos uoste krauta 38,5 mln. tonų krovinių, šių metų tempas nukreiptas į 40 mln. tonų rezultatą.

Klaipėda perspektyvi

Kalbėdama apie buvusias pasaulio prekybos krizes, nuo kurių Lietuva dar nėra atsigavusi, apie akivaizdų didžiųjų valstybių protekcionizmą, neleidžiantį atsitiesti jūrų prekybai, DNB grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka Klaipėdos uosto situaciją vertino teigiamai. „Pasaulis įstrigo mažo augimo spąstuose, pasaulio užsienio prekyba trapi. Lietuvos eksporto kreivė taip pat nėrė žemyn. 2015-ieji transporto sektoriui buvo sunkūs metai, bet Klaipėdos uostas rodė atsparumą. Konkuruojant tai reikalauja milžiniškų pastangų. Uosto ateitis – generuoti dar didesnius eksporto srautus“, – sakė ekonomistė.

Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Robertas Dargis dalijosi nuojauta, kad mūsų pramonė artėja prie galimybių ribos, todėl, kaip pastebima, investuoja į kitus, ne tokius rizikingus sektorius, o apibendrindamas 150 didžiausių įmonių nuotaikas nurodė, jog vyrauja nuosaikus optimizmas. Sumenkus Lietuvos eksportui į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis, didėja prekių srautas per uostą į Aziją ir Šiaurės Ameriką. „Užsienio investuotojams Lietuva įdomi dėl gamybos ir paslaugų, kvalifikuotų darbuotojų, rinkų bei klientų artumo. Investicijas pristabdo neaiškumas dėl ES ateities. Bet Lietuva galėtų tapti placdarmu Skandinavijos lyderėms, o Klaipėdos uostas turi potencialo čia nusigriebti savo dalį“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos vadovas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, kuri prieš penkmetį buvo pripažinta geriausia Europoje, valdybos narys dr. Shahriaras Ahy pažymėjo, kad pasaulis artėja prie naujos krizės, todėl negalima stovėti toje pačioje vietoje, būtina pasitraukti į kitą strateginę vietą ir ieškoti naujo stimulo. „Kinija pradėjo eksportuoti kapitalą ir technologijas. Klaipėda – ideali vieta tapti šio proceso jungtimi. Reikia priimti strateginį sprendimą dėl Lietuvos pozicijos“, – svarstė Sh. Ahy, turėdamas omenyje Baltarusijoje Kinijos kuriamą pramonės parką „Didysis akmuo“ ir uosto pasirinkimą.

Trūksta gylio ir ploto

Iš keturių Klaipėdos uostui rengiamų plėtros alternatyvų, kurios lems 20–30 metų jūrų komplekso ir miesto ateitį, specialistai bei verslininkai pasisako už maksimalios uosto plėtros į pietus ir šiaurę variantą. Kad ir kokie būtų mūsų norai bei galimybės, laivų parametrai didėja, o tam turi įtakos transportavimo greitis ir kaina.

Imtis daug investicijų reikalaujančio plėtros modelio įkvepia užsienio uostų, pasirinkusių ambicingas strategijas ir suplanavusių naujas teritorijas pagal laivybos pokyčius ir aplinkosaugos reikalavimus, pavyzdžiai. Per konferenciją jie dar kartą priminti, išskiriant naujausią Roterdamo projektą „Maasvalakte 2“ ir prieš 30 metų įgyvendinto Zebriugės uosto jūroje raidą. Apie tai kalbėjo Nyderlandų ir Belgijos atstovai. Kitus pažangius projektus, tarp jų – didžiausias Klaipėdos uosto sėkmes, vardijo Lietuvos kompanijų „Ernst & Young Baltic“ ir „Sweco Lietuva“ specialistai.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, džiaugdamasis uosto laimėjimais ir investicijų grąža valstybei, priminė, kad Klaipėda – sparčiausiai augantis Baltijos šalių uostas, vienas pirmaujančių pagal tempą Europoje, tačiau turintis vieną mažiausių plotų ir vis dar nepakankamą didžiausiems laivams, kurie įplaukia į Baltijos jūrą per 17 metrų gylio Belto sąsiaurį, gylį. Todėl siekiant krovą padidinti beveik dvigubai būtina plėsti teritoriją. Kitu atveju po 2026 metų uosto galimybės bus išsemtos.

„Šiandien atėjusiam klientui nepasakysi – palauk, rytoj pastatysiu tai, ko tau reikia. Jis nesugrįš, nueis ten, kur jo kroviniui sudarytos tinkamos sąlygos. Klaipėdos uostas visada buvo mažas, neturėjo pakankamo ploto ir gylio. Per 25 metus jo teritorija nedaug pasikeitė: 15 mln. tonų krovė 419 ha plote, dabar 38,5 mln. tonų – 552 ha plote. Viename kvadrate apyvarta 2–3 kartus didesnė negu aplinkiniuose uostuose. Laivų skaičius išliko toks pat, tik jie, kadaise vadinti dideliais, dabar tapo maži. Todėl mūsų artimiausia užduotis – išplėsti laivų apsisukimo ratą iki 420 metrų, praplatinti uosto vartus ir pagilinti kanalą nuo dabartinių 15,5 metro iki 17 metrų. Šiais projektais sustiprintume uosto konkurencingumą“, – kalbėjo KVJUD vadovas.

Ateitis – išorinis uostas

A. Vaitkus, žvelgdamas į 25 metų perspektyvą ir vertindamas uosto bendrojo plano sprendinius, patikino, kad pažymėti naujas teritorijas jūroje ir rengtis išorinio uosto planavimui yra būtinybė. Tam pritaria Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas. Praktinius sprendimus galima priimti ir po 10 ar daugiau metų, kai inžinerinės technologijos bus dar labiau pažengusios ir valstybei iškils naujų poreikių. Tačiau „sukalus kuoliukus“ dabar, būtų išvengta kliūčių ir nereikalingų išlaidų ateityje.

„Uostai ir terminalai privalo derintis prie laivų, o žmonės – suprasti tą darbą ir jam pritarti. Todėl uostų plėtra turi lenkti laivybos naujoves“, – teigė V. Paulauskas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad miestas stengiasi uosto plėtrai netrukdyti ir padėti, nes jo vizijose įrašyti 3 pagrindiniai siekiai: ekonominė gerovė, patraukli aplinka, laiminga bendruomenė. Ir viskas, kas yra uoste ar pramoninėje zonoje, tai – miesto dalis. Bet valstybės ir piliečių interesai turi derėti, todėl, mero manymu, reikia kartu rengtis veiksmams, tokiems kaip gyventojų iškeldinimas ir kompensacijų jiems mokėjimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"