TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostai - variklis Europai augti

2013 05 27 8:36
Pretenduoti į EK naujosios uostų politikos įgyvendinimo priemones galėtų Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos projektas. Vidos Bortelienės nuotrauka

Pasaulio ekonomikos svyravimai keičia jūrų laivybos kryptis ir verslo lyderius, tačiau bendras prekybos mastas plečiasi - prognozuojama, kad krovinių kiekiai Europos uostuose per artimiausius dešimtmečius tik didės. Plėtojami uostai kurs naujų darbo vietų.

Už transportą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Siimas Kallas spaudos konferencijoje Briuselyje ketvirtadienį pranešė naujienas dėl EK siūlymo atnaujinti 300 pagrindinių Europos uostų.

Numatyta, kaip padėti uostų operatoriams gerinti paslaugas ir infrastruktūrą bei suteikti jiems daugiau finansinės nepriklausomybės. Tai gali reikšti, kad skirstant naujo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio lėšas uostų reikmėms bus teikiamas prioritetas.

Kurs darbo vietas

S.Kallas pristatė EK iniciatyvą pagerinti uostų veiklą ir transporto jungtis Europos uostuose, kurie svarbūs tarptautinei ir vidaus prekybai. Didinant jų apyvartą, iki 2030 metų tikimasi 15 proc. padidinti darbo vietų skaičių. Pasak komisaro, uosto krovinių padidėjimas vienu milijonu tonų rinkoje sukuria apytikriai 300 naujų darbo vietų. "Uostai yra vartai į ES transporto tinklus. Jie yra instrumentai plėsti ekonomiką ir klestėjimo šaltinis. Daugiau krovinių, kruizinių laivų ir keltų mūsų uostuose reiškia daugiau darbo vietų", - pažymi už transportą atsakingas EK komisaras.

ES pakrantėse veikia 319 prekybos uostų, kurie perkrauna per 3 mlrd. tonų krovinių kasmet. Tarp jų trys - Roterdamas, Hamburgas ir Antverpenas - patenka tarp 15 didžiausių pasaulio uostų, krauna 12 proc. visų globalios rinkos krovinių. Tačiau daugelio kitų, neprisitaikiusiųjų prie logistikos ir ekonomikos reikalavimų, našumas neatitinka poreikio. Kai kurie jau dabar susiduria su pralaidumo sunkumais.

Pasak S.Kallo, iki 2030 metų krovinių mastas padidės 50 procentų. Todėl EK teisės aktais numato stiprinti uostų integraciją į transporto sistemas, dėmesį skirti uostų jungtims. Atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl krovos koncentracijos (trys didieji uostai krauna penktadalį ES krovinių), komisaras pažymėjo, kad EK neketina kištis į verslo reikalus.

Šiuo metu 74 proc. gaminių į ES šalis patenka per uostus. Bet uostai lygiai tiek pat svarbūs prekybai regiono viduje: per juos vežama 37 proc. krovinių ir keliauja 385 mln. keleivių. Uostų būklė ypač aktuali turizmui - 2012 metais kruiziniais laivais ir keltais keliavo 396 mln. žmonių - tai sudaro tris ketvirtadalius ES gyventojų.

Klaipėdos uostą tobulins

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) finansų direktorius Martynas Armonaitis įsitikinęs, kad nuolat krovos rekordus pasiekiantis Klaipėdos uostas ES aplinkoje neatrodo prastai ir nepatenka į EK akiratį dėl to, kad jo našumas žemas. Tačiau ES kuriamas transeuropinis transporto tinklas (TEN-T - trans-European transport network - angl.), apimantis visas transporto rūšis, skiria ypatingą dėmesį uostams, kad jie nestabdytų krovinių eismo. Todėl Klaipėda, pasak M.Armonaičio, iš 2014 -2020 metų ES finansinio laikotarpio gali tikėtis ne mažiau paramos, negu gavo iki šiol - pagal 2007-2013 metų paraiškas. Tai sudarė per 180 mln. litų, kurie panaudoti ar naudojami Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybai, uosto kanalui gilinti ir Kairių gatvės rekonstrukcijai, kitų projektų dokumentacijai ruošti. Šiuo metu paskelbtam paskutiniam paraiškų priėmimo etapui pagal Marco Polo programą (trumpųjų nuotolių laivybos bei vidaus vandenų infrastruktūros), mūsų uostas parengtų projektų neturi.

"Klaipėdos projektų paramos perspektyva yra gera. Europos Komisija žvelgia iki 2030 metų ir numato 50 proc. augimą, todėl visi uostai, taip pat ir Klaipėda, turi pasirengti priimti didesnius srautus. Visų uostų infrastruktūra bus plėtojama, nes didėja laivų talpa, reikalingi nauji uostų gyliai, kanalų ir laivų apsisukimo ratų pločiai", - aiškino M.Armonaitis.

Pretenduoti į EK naujosios uostų politikos įgyvendinimo priemones galėtų Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos projektas. Šiuo metu atliekama studija dėl maksimalių uosto parametrų dydžio, kuri ir atsakys, ar verta tai daryti. Kitas, jau patvirtintas, poreikis - žemkasė ar žemsiurbė, nes šiuo metu baigtas gilinti uosto kanalas bus užnešamas greičiau. Pasvarstoma ir apie vandens gylio uosto kanale reguliavimo įrangą bei galimybę sutvirtinti Smiltynės kranto šlaitus.

Pramoginė laivyba - vidaus reikalas

Artimiausių metų KVJUD planuose numatytas Šventosios uosto atkūrimas bei pramoginių laivų bei valčių prieplaukos statyba Klaipėdoje nieko bendro su jūrų prekyba neturi. Tačiau šiuos projektus taip pat numatoma įgyvendinti ES lėšomis. Pasak M.Armonaičio, EK nereguliuoja Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondų lėšų paskirstymo konkretiems projektams šalių viduje, tai yra kiekvienos valstybės pasirinkimas. Kadangi Šventosios uosto techninei dokumentacijai ruošti buvo skirtos ES paramos lėšos, tikėtina, kad pateikta paraiška projektui finansuoti iš 2014-2020 metų laikotarpio paramos valdžios institucijose nebus atmesta.

Apie Šventosios uosto atstatymą diskutuojama kone 20 metų, jau seniai nuspręsta, kad statybų bus imtasi gavus ES fondų pinigų. Ilgai brandintus planus pristabdė sunkmetis. Ankstesnė Vyriausybė nusprendė finansuoti greitesnę ekonominę grąžą duodančius projektus, o socialinius nukelti ateičiai.

Dėl tos pačios priežasties nebuvo pradėta pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statyba už Kiaulės Nugaros salos. 38 mln. litų vertės projektui buvo numatyta tik 10 mln. litų ES lėšų. 2011 metais rangos konkursą laimėjusi vokiečių bendrovė dėl įšaldytos statybos reiškia nepasitenkinimą, jos vadovai šiemet buvo atvykę aiškintis situacijos. KVJUD yra išsiuntusi Susisiekimo ministerijai raštą, kad vasarą Vyriausybėje svarstant valstybės investicijų programos biudžetą būtų surasti papildomi 17 mln. litų iš kitose srityse nepanaudotos 2007- 2013 metų ES paramos. Jeigu šiemet pinigų gauti nepavyktų, uostas teiktų paraišką finansuoti iš 2014-2020 metų laikotarpio ES regioninės plėtros programos lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"