TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostai žvalgosi į skirtingas puses

2013 01 14 6:02
Vidos Bortelienės nuotrauka /Klaipėdos uoste išlaikyti aukštą krovos lygį nelengva, kai gretimos valstybės ekonominius interesus gina aktyviau nei Lietuva.

2012 metais Estijos sostinė pasiekė naują keleivinės laivybos rekordą, Latvija pirmauja Baltijos šalių krovinių transporto rinkoje. Klaipėda tenkinasi antruoju istorijoje apyvartos rezultatu ir Vyriausybės pažadais stiprinti ekonominius ryšius su Rytų kaimynais.

Klaipėdos uosto verslininkai siūlo ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui sukurti darbo grupę, kuri stiprintų santykius su Baltarusija. Kad būtų užkirstas kelias ketinimams atitraukti iš Klaipėdos baltarusių krovinius, kurie sudaro kone trečdalį apyvartos - maždaug 10 mln. tonų per metus.

Viešėdamas uostamiestyje premjeras tokiai minčiai pritarė sakydamas, kad su Baltarusija reikia ne kariauti, o prekiauti. Tačiau jis pažymėjo, kad turime būti principinga valstybė ir ieškoti būdo, kaip ekonominius ir politinius interesus derinti.

2009 metais taupymo tikslais uždariusi atstovybę Baltarusijoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tąkart prašė Vyriausybės toje šalyje steigti transporto atašė etatą. Tačiau Lietuvos susisiekimo ministerija nusprendė plėsti ryšius su Kinija - buvęs susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas pernai rugpjūtį trejiems metams išsiųstas dirbti transporto atašė į Pekiną.

Žvelgia į Maskvą

Vienas reikšmingesnių 2012 metais Rygos uostui vizitų buvo Turkmėnijos prezidento viešnagė rugsėjį. Tačiau dar svarbesnis įvykis, kaip galima spręsti iš Latvijos transporto ministro Aivio Ronio komentaro, - naujojo Rusijos Federacijos transporto ministro Maksimo Sokolovo apsilankymas gruodžio pradžioje, patvirtinęs Latvijos ir Rusijos prekybos ryšių tradiciją.

Teigiama, kad svečias iškart priėmė kvietimą atvykti į Latviją, kai A.Ronis prieš kelias dienas su juo buvo susitikęs Maskvoje, ir atskrido nedelsdamas.

Gerų santykių rezultatas džiugina abi šalis - Rygos uostas 2012 metais išsikovojo krovos lyderio poziciją (36 mln. tonų), o rusai yra patenkinti sukurta verslo aplinka. M.Sokolovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Baltarusijos ketinimus visus krovinius nukreipti per Rusijos uostus, diplomatiškai aiškino, kad kroviniai - kaip upės vanduo: srūva ten, kur sudaromos tėkmei sąlygos.

Trys pagrindiniai Latvijos uostai (Ryga, Ventspilis, Liepoja) kartu perkrauna dvigubai daugiau krovinių nei Klaipėda. 2012 metais apyvarta perkopė 75 mln. tonų. Tranzito maitinama Latvijos ekonomika niekada nedangstė slaviško transporto verslo atspalvio ir nemėgina to daryti. Šalies politikai stengiasi kuo mažiau diskutuoti apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl kartkartėmis vidaus prorusiškų jėgų išmetama rusakalbių gyventojų teisių korta politinių santykių su Maskva mūsų kaimynams smarkiai negadina.

Estija - vakarietiška

Lietuvos transportininkams paguodos prizu galėtų būti žinia, kad prasčiau sekasi estų sostinei - Talino jungtinio uosto apyvarta pernai smuko šeštadaliu - iki 30 mln. tonų. Tačiau ūgtelėjo Silamejės uostas - nuo 4 iki 6 mln. tonų. Be to, estai atsigriebė kitu būdu - gruodžio pradžioje Baltijos uostų organizacija (BPO), daranti didžiulę įtaką Europos Sąjungos jūrinei politikai, ypač patarinėdama ekologiniais klausimais, savo būstine pasirinko Taliną, garsėjantį keleivinės laivybos mastais.

2012 metais čia pasiektas naujas rekordas - tarp Talino ir Helsinkio plaukė 7,26 mln. keleivių, o iš viso į Taliną atplaukė 8,84 mln. keleivių - 4 proc. daugiau nei prieš metus.

Kruizų sezonas, kuris Baltijos regione paprastai baigiasi rugsėjį, Taline taip pat tęsiasi iki Kalėdų. Pernai žiemą atplaukė 7, šiemet - 9 laivai. Ypač estus nudžiugino, kad laivybos operatorius "Fred Olsen Cruises" laivu "Black Watch" į kalėdinę mugę lapkričio pabaigoje pirmą kartą atplukdė 700 britų.

Rusijos uostų kaimynystės paveikta Estija, netekusi penktadalio tranzito krovinių, stengiasi kurti pažangios Vakarų valstybės įvaizdį ir atsverti ekonominius praradimus visose srityse taikydama informacines technologijas. BPO sprendimą keisti būstinės vietą, kaip pažymima šios organizacijos pranešime spaudai, taip pat lėmė Estijos modernumas, Europai pristatomas ženklu "e-Estonia", ir siekiai gerinti uostų ekologiją.

Tikimasi, kad pataisyti Talino prekybos uostų padėtį gali kinų kroviniai. Lapkritį Talino uosto administracija ir Kinijos  nacionalinė plėtros korporacija (CCOEC) pasirašė susitarimą dėl industrinio parko naudojimo. Numatoma, kad kinų investuotojai ten atidarys naujas įmones, prekiaujančias su Šiaurės Rusija.

FAKTAI: Klaipėda patyrė trukdžių

KVJUD duomenimis, 2012 metais Klaipėdoje krauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių - 1,35 mln. tonų, arba 3,7 proc., mažiau nei 2011 metais. Tai antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Pranešime spaudai nurodoma, kad kilti apyvartai trukdė, pirma, vangesnis importas ir eksportas į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis arba iš jų.

Antra, konteinerių kiekio lyginimą iškreipia nenatūraliai aktyvi  2011 metų apyvarta, kai kovo-birželio mėnesiais Klaipėdos uoste buvo ypač intensyvus lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV. Nuo 2011 metų liepos 1-osios keitėsi muitai gabenant automobilius į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną. Todėl šiemet jaučiamas to automobilių bumo atoslūgis. Tačiau atsiradę kiti kroviniai konteinerių apyvartą išlaikė praėjusių metų lygio - jų krauta daugiau kaip 380 tūkst. TEU.

Trąšų tonažą, palyginti su praėjusiais metais, apkarpė mažesnė jų paklausa rinkoje. Naftos produktų krova smuko dėl Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos remonto. Be to, KVJUD teigimu, nuo 2012 metų  pradžios konkuruojančios laivybos linijos, veikiančios kaimynų uostuose, pradėjo mažinti (dempinguoti) kainas. Laikinai susidarė prielaidų perskirstyti dalį ro-ro krovinių Baltijos jūros regione. Bet jau liepą buvo pasiekta rekordinė ro-ro krovinių, įskaitant vagonus, apyvarta - 25 404 vienetai. Per visus metus jų krauta 1,2 proc. daugiau - 264 448 vienetai, nors skaičiuojant tonomis - šiek tiek  mažiau - iš viso 4,84 mln. tonų.

Pastebėta, kad pasikeitusi Rusijos geležinkelių vagonų ir platformų nuosavybės tvarka lėmė jų trūkumą Klaipėdos uoste, todėl dalis buvusių mūsų uosto klientų naudojosi Latvijos uostų paslaugomis. Juose dėl didesnio rusiškų krovinių eksporto buvo daugiau rusiškų vagonų bei platformų. Vertinant finansiškai, 2012 metai KVJUD nebuvo prasti. Gruodį surinktas rekordinis kiekis rinkliavų, o per visus metus pinigų surinkta tik 1 proc. mažiau nei pernai - iš viso per 145 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"