TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiesčio pramonę kilstelėjo eksportas

2012 07 09 8:33

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) plečia teritoriją ir įtaką regiono ekonomikai. Pradėtos dar vieno pramonės objekto statybos.

Klaipėdos LEZ teritorija netrukus žengs į kitą kelio Klaipėda - Šilutė pusę. Šiuo metu vyksta 80 ha sklypo detaliojo plano derinimo procedūros, jį patvirtinti numatoma dar šiemet. Pasak Klaipėdos LEZ valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, ateityje, įrengus infrastruktūrą, šioje vietoje atsiras galimybė įsikurti kelioms ar keliolikai įmonių.

Dabartinių dviejų dešimčių įmonių, su kuriomis pasirašytos sutartys, nuomojamas 60 ha plotas rodo, kad žemės poreikio vienai įmonei vidurkį sudaro 3 ha. Anksčiau būta paklausimų ir apie 100 ha, bet tuomet tiek negalėta pasiūlyti, nes neturėta parengtos žemės.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ priskirta per 400 ha, sutartys pasirašytos su 21 įmone, iš jų 17 jau veikia.

Suskaičiavo naudą

Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Bendra šių įmonių apyvarta priartėjo prie 3 mlrd. litų.

Pasak P.Vasiliausko, kiekviena iš LEZ veikiančių įmonių skiriasi viena nuo kitos pagal pardavimo rinkas, todėl Lietuvos ekonominė padėtis daliai jų įtakos išvis neturi. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto ir daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto.

Klaipėdos LEZ įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln. litų, valstybei sumokėjo beveik 30 mln. litų mokesčių. Iš Lietuvos įmonių pirko prekių ir paslaugų už 765 mln. litų. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 metais į pramonės objektus investuota maždaug 1,6 mlrd. litų.

"Valstybės iždo prižiūrėtojus turėtų nuraminti viešųjų lėšų, investuotų į Klaipėdos LEZ, panaudojimo efektyvumas: milijonas litų viešųjų investicijų sukūrė 99 mln. litų BVP", - teigia Klaipėdos LEZ valdybos pirmininkas.

Lėšos, kurias skyrė valstybė, savivaldybė ir Europos Sąjunga, nesiekia 30 mln. litų. Įmonės davė darbo 1300 žmonių. Be tiesioginio zonos įmonių indėlio į šalies ekonomiką, svarbus naudos rodiklis, pasak P.Vasiliausko, yra vadinamasis multiplikacinis poveikis - mokesčiai, kuriuos papildomai sumoka šalies įmonės, gaunančios užsakymų iš Klaipėdos LEZ. Ekspertų skaičiavimu, praėjusiais metais tokiu būdu valstybei papildomai buvo sumokėta virš 70 mln. litų, sukurta iki 800 darbo vietų.

Prognozuoti šių metų įmonių veiklos rezultatų Klaipėdos LEZ vadovai nelinkę. Esą pusmečio rodikliai nefiksuojami, ataskaitos gaunamos už metus.

Daugėja naujakurių

Klaipėdos LEZ Pramonės gatvėje šiuo metu kuriasi Rusijos kapitalo žuvies perdirbimo įmonė "Vesvela". Ji išsinuomojo hektarą žemės. Įmonės, kuri gamins menkių filė produkciją, statybos darbai jau pradėti, ją atidaryti planuojama 2013 metais. "Vesvela" numato kasmet perdirbti 8 tūkst. tonų žaliavos, iš kurios pagamintą produkciją eksportuos į Vakarų Europos šalis. Čia bus sukurta 110 darbo vietų.

"Veiklą pradėti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje nusprendėme ne atsitiktinai. Mokesčių lengvatos, gerai išplėtota infrastruktūra, kvalifikuotas personalas paskatino rinktis šią vietą verslui. Ketiname investuoti per 20 mln. litų, atskaičius mokesčius. Manome, kad žuvies produkcijos paklausa Europoje didės, nes šiuo metu labai plečiasi nekaloringo maisto rinka", - svarsto "Vesvelos" direktorius Aleksandras Grochotovas. Žuvies numatoma atsivežti iš Rusijos ir Norvegijos.

Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas pažymi, kad tokios naujos investicijos yra geras ženklas. "Ekonominė Europos ateitis kol kas labai neaiški, tačiau nauji investuotojai mūsų šalyje teikia optimizmo. Matome, kad verslas ryžtasi drąsiau priimti verslo plėtros sprendimus ir investuoti. Šiuo metu deramės dar su vienuolika potencialių investuotojų ir tikimės jau iki metų pabaigos pasirašyti kelis sėkmingus sandorius", - nurodo E.Kiudulas.

P.Vasiliauskas priduria, kad su "Vesvela" derybos nebuvo ilgos - investuotojas pasirodė prieš metus ir greitai apsisprendė. Kiti esą svarsto ilgiau. Kol kas sunku įvardyti, kokios kompanijos gali ateiti artimiausiu metu, nes kuri iš jų užkibs, anot LEZ valdybos pirmininko, vienas Dievas težino. Galima pasakyti tik investicijų sritis, tai - statybų ir lengvoji pramonė, automobilių sektorius, elektronika, metalo apdirbimas, nekilnojamojo turto plėtra.

Pageidaujamas plotas verslui parengtoje teritorijoje - nuo 0,6 ha iki 20 ha. Iš jų po 4 paklausimus gauta iš kitų ES šalių ir Lietuvos, 2 - Nepriklausomų valstybių sandraugos, 1 - iš trečiųjų šalių. Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia 12 Europos ir Azijos šalių kompanijos.

Artimiausios įkurtuvės numatomos ateinančių metų pavasarį, kai bus atidaryta suomių kompanijos "Fortum" atliekų ir biomasės deginimo jėgainė. Investicija į šį objektą vertinama beveik puse milijardo litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"