TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiesčio turgus šiurpina turistus

2012 02 20 6:01

Prekybos centrų numarinto Klaipėdos senamiesčio gyvastį palaikiusi turgavietė pati silpsta dėl prekiautojų ir pirkėjų stygiaus. Manoma, kad šią vietą paversti žmonių traukos centru galėtų investicijos.

Klaipėdoje trys pagrindinės turgavietės turi skirtingas valdymo formas: Senasis turgus - savivaldybės įmonė, Naujasis - savivaldybės įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, o trečiasis, pramoninis Tilžės gatvės turgus, - privatus. Pastarajame rūpesčių sumažėjo, kai valdymą perėmė verslininkai. Tuomet politikai sutelkė dėmesį į nuolat kritikuojamo Senojo turgaus būklę. Uostamiesčio valdžia, iki šiol dėl prastos veiklos kaltinusi šio turgaus vadovus, pagaliau suprato, kad  netikusi yra pati įmonės valdymo forma.

Senamiesčio "dvasia"

Kai tik Klaipėdoje pasisuka kalba apie turgaus reikalus, Naujajam turgui, uždirbančiam savivaldybei po kelis šimtus tūkstančių litų dividendų per metus, giedami ditirambai. O Senasis turgus, anksčiau dirbęs nuostolingai, dabar - vos išsilaikantis, vadinamas senamiesčio rakštimi, dėl kurios esą gėda prieš užsienio turistus.

Mat Vakaruose įprasta, kad aplankyti senamiesčio turgų atvykėliui tiesiog būtina, nes tai geriausia vieta pajusti krašto dvasią ir išvysti amatininkų gebėjimus.

Todėl kruizinių laivų turistai, o ir atplaukiantys į Klaipėdą keltais miesto svečiai, dažnai užsuka pasižvalgyti į uostamiesčio turgų. Ir ką gi jie mato: nebaigtus statyti pastatus, neaiškius tipus, prekiaujančius iš po skverno cigaretėmis, pilkus prekystalius, - tiesiog savivaldybės skurdą.

O štai Naujojo turgaus vadovai esą tvarkosi puikiai: įmonė gauna pelno, nuolat stato, gausina prekybos vietų skaičių. Net tai, kad "Snoro" banke liko palaidota beveik 5 mln. litų įmonės lėšų, valdininkams atrodo ne tragedija, o tik laikini planų plėsti veiklą stabdžiai.

Politikai įsitikinę, kad reformas Senajame turguje taip pat reikia pradėti keičiant įmonės formą, suteikiančią daugiau laisvių verslui, nes vien kontrolė, kritika ir finansais nepagrįstų vizijų kūrimas padėties nekeičia.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė priminė, kad miesto taryba sausio pabaigoje įpareigojo administraciją pradėti savivaldybės įmonės Senojo turgaus reorganizavimo į UAB veiksmus. Šiuo metu paskelbtas konkursas parinkti turto vertintoją, vėliau bus atliktas turto kapitalizavimas. Tuomet paaiškės, už kiek galima parduoti nebaigtus statyti objektus, kurių vertė gali siekti 700 tūkst. litų ar daugiau. "Reikia daug investicijų į šią vietą. Ar atnaujinimai bus daromi savivaldybės lėšomis, ar privačiomis, dar neaišku. UAB statusas atveria galimybę pritraukti investicijų - ar per koncesiją, ar per akcijas, ar to teks imtis pačiai savivaldybei, nors tai būtų ne visai teisinga", - per verslininkų ir savivaldybės atstovų pasitarimą dėstė A.Špučienė.

Persikėlė į daugiabučių kiemus

Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė pabrėžė, kad prekyba šiame turguje ryškiai sezoninė, o pastaruoju metu čia dar labiau sumažėjo prekiautojų. Jau ir anksčiau dėl griežtų higienos reikalavimų nebeliko ūkininkų, prekiaujančių pieno produktais. Dabar jie savo produkciją išvežioja po daugiabučių namų kiemus. O kai mėsos paviljonuose buvo pareikalauta naudoti kasos aparatus, žmonės esą išsigando, prekystaliai visai išretėjo.

Paprastomis dienomis mėsa prekiaujama vos dvidešimtyje prekybos vietų. Šio turgaus klestėjimo metais jų būdavo dukart daugiau. O tie ūkininkai, kurie anksčiau nuolat atveždavo daržovių ir parduodavo jas lauke, dabar atvyksta vos dukart per mėnesį, nes prekiauti turguje neapsimoka. Jie taip pat renkasi gyvenamuosius rajonus.

Pirkėjus nuo Senojo turgaus atbaido ir tai, kad visose trijose mašinų aikštelėse už automobilių stovėjimą savivaldybės sprendimu reikia mokėti.

Naujojo turgaus, konkuruojančio su Senuoju turgumi, direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus pasigyrė, kad prekybininkai, nors pirkėjų srautas čia irgi sumažėjo, iš šio turgaus nebėga, nes turi geras sąlygas prekiauti. Tačiau tokiai nuomonei prieštarauja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius. Pasak jo, iš gauto prekybininkų skundo matyti, kad Naujojo turgaus valdžia nenusipelno liaupsių. Šiame turguje neva per didelės rinkliavos - kartais prekiautojams net neužtenka gautų pardavimo lėšų visiems mokesčiams sumokėti, tad verslas lenda į šešėlį. Teigiama, jog kainos neatitinka darbo vietos sąlygų: mažas prekybos plotas, nepatogios lentynos, prekystaliai, šaltos ir neapšviestos patalpos.

Tačiau visi sutaria, kad negalima kaltinti turgaus administracijos už tai, jog aplinkui klesti nelegali prekyba akcizinėmis prekėmis. Tokia padėtis esą rodo prastą viešosios policijos darbą. Antai viena miesto stebėjimo kamerų neva nukreipta į Senojo turgaus įėjimą, prie kurio nuolat prekiaujama cigaretėmis, tačiau į tai žiūrima pro pirštus. Anot kalbėtojų, tokį šešėlinį verslą galima išnaikinti tik sumažinus mokesčius. Kai pakelio cigarečių akcizas siekia 5 litus, prie turgaus siūlančiųjų ir perkančiųjų nelegalius rūkalus buvo ir bus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"