TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiesčio verslas krizę perplauks

Klaipėdos verslininkai iš miesto valdžios neprašo gelbėjimosi rato, tačiau iš finansinio liūno vieni kitiems siūlo "išplaukti": šio krašto gelmių vandenys ir jūra gali sudaryti sąlygas turizmui visus metus.

Klaipėdos miesto taryba pirmoji Lietuvoje įsteigė Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybą, kuri, tikimasi, padės rasti verslo bendruomenės ir savivaldybės administracijos sutarimą, naikinant biurokratinius įmonių veiklos barjerus. Į ją suvienytos septynios asocijuotos smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujančios organizacijos, į tarybą deleguoti visų septynių miesto taryboje esančių partijų atstovai.

Praėjusią savaitę SVV entuziastų iniciatyva buvo surengta jau antroji Klaipėdos verslo diena, siekiant apžvelgti sektoriaus nuotaikas ir numatyti 2012 metų SVV tarybos veiklos gaires. Dialogas atskleidė slogias socialines prognozes, bet jame nuskambėjo ir klaipėdiečius turinti optimistiškai nuteikti pakili verslo teoretikų gaida. Pasak jų, Vakarų Lietuvos regione nišų veiklai galima atrasti, nes vietinė vandens sritis yra "neišsenkanti aukso gysla".

Pajūryje - sveikatos turizmas

Klaipėdos universiteto įžvalgomis dėl Vakarų Lietuvos geoterminių vandenų panaudojimo sveikatingumo paslaugoms teikti verslas jau susidomėjo, tačiau pirmieji rezultatai bus matomi tik po kelerių metų, kai Kretingos rajone, šalia Darbėnų, bus įrengtas sveikatingumo centras su mineraliniu geoterminiu vandeniu ir purvo voniomis.

Į šį objektą per pirmuosius trejus metus tikimasi pritraukti per 460 tūkst. turistų. Jam skirta 9,5 mln. litų ES lėšų.

Pasak Klaipėdos universiteto atstovės Natalijos Istominos, Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad po 10 metų sveikatos turizmas taps pirmaujančia turizmo rūšimi, todėl tam reikia ruoštis. Yra apskaičiuota, kad šiuo metu į Lietuvą atvykęs atostogaujantis žmogus išleidžia 210 litų per dieną, o sveikatos turistas - 350 litų per dieną. Tačiau dabar kokybiškų sveikatingumo paslaugų paklausa Vakarų Lietuvoje didesnė už pasiūlą. Didžioji dalis žmonių kol kas renkasi Druskininkų, Lenkijos ir Latvijos objektus. Tad klaipėdiškiams teks pasitempti.

Pasak verslo konsultanto Raimundo Vaitiekūno, verslo paramos kryptis reikia apgręžti - remti efektyviai dirbančią pramonę bei vietos SVV, kaip atsvarą globalizacijai ir visam iš Kinijos brukamam šlamštui.

"Periferinės eurozonos valstybės gyvena ne pagal savo galimybes, todėl pinigai išplaukia iš šalies. Nuo Lietuvos įstojimo į ES "emigravo" 42 mlrd. litų, arba po 13 tūkst. kiekvienam gyventojui. O juk Vakarų Lietuva yra neatverta sveikatingumo niša", - aiškino R.Vaitiekūnas apie poreikį skatinti vietos išteklių ekonomiką. Pasak jo, jūra ir krašto gelmių vandenys gali sudaryti sąlygas turizmui visus metus.

Padėtis nepagerėjo

SVV tarybos vadovu išrinktas Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos pirmininkas Aras Mileška pažymėjo, kad diskusijų bendra ašimi tampa ne tiek menka Klaipėdos valdžios parama verslui, kiek dabartinės Lietuvos aktualijos. Vyriausybė dėl deficitinio biudžeto ir banko "Snoras" žlugimo ketina didinti mokesčius, todėl baiminamasi, kad paslaugų įkainius gali padidinti ir nuo banko griūties nukentėjusios valstybinės įmonės. Daug kas ne visiškai atsigavo po pirmosios krizės bangos, todėl kiekvienam toks Vyriausybės sprendimas gali smogti ypač skausmingai. Verslininkai nuogąstauja, kad blogėjanti ekonomikos padėtis atsilieps ir Klaipėdai - iki šiol buvęs ekonomiškai stiprus miestas gali nebesurinkti planuojamo biudžeto.

Uostamiestį skaudžiai plaka emigracija - nuo Lietuvos įstojimo į ES gyventojų mieste sumažėjo 30 tūkstančių. Likusiųjų atlyginimai nedidėja, smunka perkamoji galia, todėl mažiau surenkama mokesčių. Įmonėms trūksta specialistų, nes geras susisiekimas su Skandinavija ir Vokietija skatina darbo jėgos nutekėjimą.

Pasak A.Mileškos, SVV tarybos įsteigimas - tai tik vienas iš tikslų, kurie prieš metus buvo surašyti į pirmosios Klaipėdos verslo dienos rezoliuciją. Kiti dar nepasiekti.

Nepavyksta įrodyti, kad 2012 metų miesto biudžete, kuris sieks maždaug 350 mln. litų, SVV programoms būtų skiriama 2 proc. išlaidų - apie pusė milijono litų. Klaipėda šioje srityje esą atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų.

Prastėjančios Klaipėdos verslo situacijos pavyzdžiu buvo pateikta jūrų turizmo statistika - šiemet atplaukė tik 37 kruiziniai laivai, o anksčiau būdavo iki 67.

Viena priežasčių ta, kad pasibaigus ES remiamam projektui Klaipėda nebedalyvauja kruizų organizacijos veikloje ir tampa mažai matoma. Taip pat palyginta finansinė parama verslo turnyrui - Vilniuje, kur prizinis fondas sudarė 200 tūkst. litų, gauta 700 verslo idėjų paraiškų, o Klaipėda, kuri išgalėjo skirti vos 20 tūkst. litų, sulaukė tik 30 pasiūlymų. Praktika rodo, pasak A.Mileškos, kad išgyvena beveik visi šio turnyro nugalėtojai.

Nori stabilumo garantijų

Klaipėdos valdžios atstovai teigė neskirstantys įmonių į mažas ir dideles, visi verslininkai esantys vienodai reikalingi. Kartais smulkieji neįvertina lengvatų, todėl statistika dėl biudžeto dalies verslui skatinti tampa iškreipta. Pagrindinis mokesčių į biudžetą mokėtojas yra jūrų uostas, tačiau miesto politikai parodė gerą valią ir pritarė SVV tarybos poreikiui.

Pasak savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Dalios Pleskovienės, nekilnojamojo turto mokesčio lengvata tvarkantiesiems senamiesčio namų fasadus ir stogus pernai sudarė 98,4 tūkst. litų, jas gavo 21 įmonė, o šiemet 30 įmonių buvo suteikta 171,5 tūkst. litų tokia lengvata. Taip pat numatomos didesnės fiksuoto pajamų mokesčio nuolaidos dirbantiesiems pagal verslo liudijimus. Tačiau ji nurodė, kad parama SVV plėtrai 2012 metais bus net dešimtadaliu mažesnė nei šiemet. Didžioji skirtų lėšų dalis atiteks ES remiamiems projektams, visų pirma - tęsti tabako fabriko konversijos programą, kuri sudarys daugiau kaip 8 mln. litų. Ūkio ministerijos atstovė Laima Kalinauskienė sakė, kad viešosios įstaigos "Versli Lietuva" paslaugų krepšeliu šiemet pasinaudojo 60 Klaipėdos krašto įmonių.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovas Donatas Botyrius kalbėjo, kad valdžios parama neatneša laukto efekto, nes verslo sąlygoms trūksta įstatyminio pastovumo. Kalbėdamas apie nesėkmingą Klaipėdos senamiesčio gaivinimą jis valdžios žmonėms siūlė pasidomėti, kodėl tiek daug tuščių patalpų, kurios baido turistus nuo senamiesčio. Prekybos taškų trūksta ne todėl, kad niekas nenori plėtoti verslo, o dėl investuotų pinigų grąžos garantijų stokos. "Miestas nėra sukūręs 10-20 metų verslo strategijos, prekybos verslas ribojamas ar iš viso senamiestyje draudžiamas. Verslininkas pats turi spręsti, ar bus srautas žmonių, ir jis toje vietoje ilgai galės vykdyti veiklą. Juk verslas dirba ne dėl idėjos, veikla turi būti pelninga. Štai baigėsi maršrutinių taksi licenzijos, jos išduodamos 2 metams. Naujos derybos vyksta sunkiai, o juk mašina atsiperka per 5 metus. Klaipėdoje sudarytos nevienodos sąlygos privatiems ir savivaldybės įmonės vežėjams", - uostamiesčio verslo problemas dėstė D.Botyrius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"