TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiestis galėtų užlopyti skurdo duobes

2012 05 07 6:03

Ekonomikos analitikai vis garsiau kalba apie tai, kad didžiulė gyventojų emigracija ir valdžios siekis mažinti darbo užmokesčio savivaldybėse skirtumus neabejotinai veda administracinės reformos link - stambinti rajonus. Uostamiestis galėtų užlyginti rajonų skurdo duobes.

Klaipėdos savivaldybė pradėjo rengti artimiausių 7 metų, iki 2020-ųjų, strateginį planą, kuris remsis pasaulio ir šalies ūkio procesais. Pasak administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, galima eiti įprastu keliu - įtraukti labiausiai įgyvendinamus tikslus arba daugiau numatyti ambicingų užmojų.

Dabartinio laikotarpio strategija pasitvirtino bemaž 90 proc. tikslumu, o neseniai savivaldybės užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad esama miesto būklė ir jo valdymas klaipėdiečius tenkina. Tačiau tokį nekritišką požiūrį galbūt lemia per menki valdžios iškelti uždaviniai, todėl rengiant naują strategiją į visuomenės ir specialistų pastabas numatoma atsižvelgti.

Uostamiestis - turtingesnis

Palanga sensta, Kretinga skursta, Neringos gyventojų prieaugis dirbtinis, o Klaipėdoje - didžiausi uždarbiai ir pensijos Vakarų Lietuvoje. Socialinius skirtumus gali sumažinti tik savivaldybių sujungimas.

Tokią Žemaitijos perspektyvą uostamiestyje dėstė "Swedbanko" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, uostamiesčio visuomenei pristačiusi namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse apžvalgą. Mintis sujungti ir stambinti savivaldybes nėra nauja.

Klaipėdos politikai nuolat priversti apie tai mąstyti, kai reikalai pasisuka apie teritorijų planavimą, naujus privažiuojamuosius kelius, pramonės plėtrą, į užmiestį išsikėlusių gyventojų susisiekimą su darbovietėmis ir socialinių paslaugų įstaigomis: darželiais, mokyklomis, ligoninėmis, prekybos centrais.

Ne vienus metus tęsiasi diskusijos ir dėl Palangos oro uosto paskirties bei priklausomybės. Netgi svarstyta, ar nevertėtų jam suteikti Klaipėdos pavadinimą.

Bendruomenė sensta

Pačiame uostamiestyje per 2011 metus gyventojų sumažėjo 2,7 proc. - iki 177,8 tūkst., o vidutinis gyventojų amžius priartėjo prie 40-ies. Ir nors pati jauniausia šalies visuomenė gyvena Žemaitijoje, pajūrio demografinius rodiklius "gadina" Palanga - čia amžiaus vidurkis yra 41 metai 2 mėnesiai.

"Kuo vyresni savivaldybės gyventojai, tuo labiau tikėtinas mažėjantis darbo jėgos konkurencingumas. Kita vertus, nedarbas traukėsi visur, o sparčiausiai - Klaipėdos apskrityje, pernai net 39 procentais", - sakė finansų ekspertė O.Bložienė. Jos teigimu, pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris 2011 metais Klaipėdoje sudarė 1645 litus, uostamiestis nusileido tik Vilniui (1771 litas).

Tuo metu Kretinga pagal VDU buvo trečia nuo galo Lietuvoje. Vidutinė senatvės pensija Klaipėdoje siekė 779 litus, kai šalies vidurkis - 726 litai. Tai irgi liudija apie buvusį aukštesnį nei vidutinis gyventojų darbo užmokestį.

Skolų virusas

Atotrūkis tarp savivaldybių kasmet gilėja žvelgiant ne tik į pajamas, bet ir į gyventojų skolas. Pasak O.Bložienės, šių metų sausio 1 dieną Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekė 2,74 mlrd. litų. Jų struktūroje trečdalį sudarė skolos už telekomunikacijų paslaugas, 26 proc. - išperkamoji nuoma, 18 proc. - kreditai bankams, 4 proc. - komunalinės paslaugos.

Palangos ir Kretingos namų ūkių skolos - didžiausios Lietuvoje, o klaipėdiečiai išsiskiria iš kitų pradelstomis skolomis kredito institucijoms. Tai liudija, kad dėl ekonomikos krizės sumenkus šeimų pajamoms ar nepasiteisinus privačioms iniciatyvoms, dauguma būstus įsigijusių ir verslui skolinusių žmonių pakliuvo į spąstus.

"Prasiskolinimo virusas ne plinta, o lenda "gilyn" - nemokių gyventojų nedaugėja. Suvaldyti pradelstus mokėjimus ir emigraciją - didžiulis iššūkis Lietuvos savivaldybėms. Reikia siekti, kad žmonės rinktųsi vidaus migraciją - vyktų į patrauklų rajoną, o ne iš šalies", - kalbėjo O.Bložienė.

Pritraukia versliausius 

Analizuojant rajonų verslumą, šiuo metu naudojamas rodiklis - išduotų verslo liudijimų kiekis - nėra tikslus. Nes pernai, pavyzdžiui, versliausia teritorija Lietuvoje buvo ne didžiųjų miestų, o Rietavo savivaldybė, nes ten - pagrindinis Žemaitijos turgus.

Paneigdama kai kurių uostamiesčio politikų kalbas, kad gyventojai iš Klaipėdos traukia gyventi į užmiestį dėl pramonės taršos, analitikė pažymėjo, kad tokia tendencija gyvuoja aplink visus didžiuosius miestus - rajonas yra patrauklesnė gyvenamoji vieta. O pramonė ir aukštosios mokyklos, pritraukiančios jaunimą iš viso regiono, - Klaipėdos stiprybė, kuria reikia naudotis, siekiant ateityje išsaugoti miesto darbo jėgos konkurencingumą.

Kenkia kontrabanda

"Savivaldybė neturėtų bijoti skolintis, svarbiausia, kam ta skola panaudojama. Jei prisidedama prie Europos Sąjungos (ES) paramos - tai net labai teigiamas dalykas", - dėl skolų susirūpinusius uostamiesčio vadovus ramino "Swedbanko" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėjęs apie pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas.

Pasak jo, pastaruoju metu krašto verslas ir pramonė apimti recesinių nuojautų, nors žvelgiant į tolesnę perspektyvą - didelio pavojaus Lietuvos ekonomikai nematyti, išskyrus kitų šalių politinio nestabilumo įtakas. Lietuvos ekonomikos stabdys - didžiųjų valstybių taupymas ir skolų gražinimas. Šiuo metu saugioje zonoje yra Estija, Švedija, Suomija, Danija. Lietuva taip pat gali prie jos priartėti dėl mažinamo biudžeto deficito, jeigu neaugintų skolos. Riziką didina Artimųjų Rytų konfliktai ir kylanti naftos kaina.

Tačiau N.Mačiulis prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas nors ir lėtės, išliks stabilus. "2014 metų pradžioje ekonomika pakils į prieš krizinį lygį ir atvers naują puslapį", - sakė optimistiškai į ateitį žvelgiantis ekonomistas.

Anot jo, pramonė jau dabar yra beveik pasiekusi 2008 metų lygį, atsilieka tik namų ūkių vartojimas, nes "pigių kreditų era praėjo, o ekonomika tapo nestabili".

Lietuvoje, N.Mačiulio teigimu, darbo našumas siekia tik 60 proc. ES vidurkio. Tačiau tai esą apsprendžia šalies ekonomikos būklė: fizinio bei žmogiškojo kapitalo kiekis, verslo ir politinė aplinka.

Lietuvoje mažai finansinio kapitalo: vienam darbuotojui tenka 85 tūkst. eurų, kai tuo metu kitur - virš 300 tūkst. eurų, materialinių investicijų lygis toks pats kaip 2007-aisiais, perteklinis absolventų skaičius, prasti abiturientų gebėjimai, mažas bendrasis gamybos produktyvumas, biurokratinė našta verslui, korupcija.

N.Mačiulio turimais duomenimis, "šešėlyje" sukasi 30 mlrd. litų, iš jų 10 mlrd. sudaro akcizinių prekių kontrabanda. Atliktas cigarečių "nelietuviškų pakelių paplitimo" tyrimas, kai tam tikrose vietose skaičiuojami išmesti tušti cigarečių pakeliai, rodo, jog 2010 metais kontrabandinės cigaretės užėmė 43 proc. rinkos, 2011 metais - 30 procentų. O alkoholio srityje labiausiai kenkia "legali" kontrabanda, kurios masto niekas nevertina. Tai įvairi kosmetika, odekolonai, langų plovimo skysčiai, kuriuos išvalytus ir neteisėtai parduotus žmonės vartoja kaip degtinę nieko blogo neįtardami.

Klaipėdiečiai taip pat nerimauja, kad kontrabandinėmis prekėmis šalia turgaviečių prekiaujama gana laisvai, nes vaizdo stebėjimo kamerų vaizdai policijos nedomina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"