TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiestis išaugo patalpas

2012 09 05 8:19
Vidos Bortelienės nuotrauka /Diskutuojama apie naujų konferencijų rūmų statybą ties besikuriančiu nauju Klaipėdos centru.

Klaipėdos išskirtinumo paieškos nuolat stringa bemaž toje pačioje vietoje - ties konferencijų salių trūkumu. Verslo susitikimų kaip Pilies džiazo festivalio - Teatro aikštėje nesurengsi.

Rinkodaros priemonių arsenale konferencijos ir parodos priverstos trauktis iš pirmųjų pozicijų, jas išstumia laiką ir lėšas taupanti virtualioji komunikacija. Tačiau šios srities žinovai pažymi, kad gyvo specialistų bendravimo niekada neatstos kompiuterio monitorius ar televizoriaus ekranas, o daikto eksponavimas rankos atstumu nenusileis skaitmeniniams vaizdams.

Parodoms ir konferencijoms gyvuoti padeda šimto metų tradicija.

Pavyzdys - Vokietija

Klaipėdoje nuolat sklando idėja miestą paversti dar neatrastų naujovių regioniniu centru. Tačiau pristatyti pasauliui laimėjimus ir siekius esą nėra kur - jau dvidešimt metų visi aimanuoja, kad Vakarų Lietuvoje reikia konferencijų salės daugiau kaip 500 dalyvių ir bent 6000 tūkst. kvadratinių metrų parodų rūmų.

Prieš 18 metų parodas uostamiestyje pradėjusi rengti bendrovė "Expo Vakarai" bandė pritaikyti ekspozicijoms įvairių pastatų erdves. Daug tikėtasi iš "Švyturio" sporto arenos, bet ji nuvylė.

Pasak bendrovės direktorės Tatjanos Kravcovos, šiemet ten buvo  organizuoti du verslo renginiai. Paroda "Individuali statyba"  sulaukė 27 tūkst. lankytojų, o tai pajūrio regionui tikrai nemažai.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtas tarptautinis verslo forumas vienoje vietoje netilpo. Paaiškėjo, kad arenos salė parodoms per ankšta, vestibiulis suprojektuotas per žemas, aikštelė ekspozicijoms nepritaikyta dėl elektros įvado, o konferencijoms vietos visai nenumatyta. Daugiau kaip 70 mln. litų  kainavusio pastato universalumas pasirodė menkas.

"Expo Vakarų" valdybos narys Saulius Savickis pažymi, kad artimiausi  Klaipėdai parodų centrai yra už 300 kilometrų - Vilniuje ir Rygoje,  o rimti verslo renginiai prasideda nuo 500 dalyvių.

"Miestas yra transporto logistikos centras, įkurti čia parodų ir konferencijų centrą būtų naudinga, nes jis skatintų aplinkinę infrastruktūrą: didintų statomo keleivių terminalo apkrovimą, viešbučių užimtumą, užtikrintų Palangos oro uosto ir gydyklų plėtrą. Savivaldybė bandė pristatyti perspektyvas Kanų urbanistikos mugėje, bet sprendimą reikėtų surasti vietoje", - aiškino S. Savickis.

Jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kaip akademinis ir militaristinis miestelis Karlsrūhė tapo pasaulio parodų centru. Jis suklestėjo, kai uždarius amerikiečių karinę bazę 1999 metais vietos valdžia nusprendė statyti 20 tūkst. kvadratinių metrų ploto susitikimų ir kongresų  rūmus. Jų populiarumą lėmė geografija - netoli esantys Baden Badeno kurortas, Reino vandens kelias, tarptautinis Frankfurto oro uostas. Mieste veikia zoologijos sodas, botanikos parkas. Tarptautinių forumų organizatoriai visada siekia, kad ta proga būtų ir kuo daugiau renginių.

Vėjo energetikos centras

Strateginės savivaldos instituto ir bendrovės "Eksponentė" vadovas prof. Stasys Paulauskas sako ne tik remsiąs idėją statyti Klaipėdoje konferencijų rūmus, bet ir pritrauksiąs šalininkų. Šiuo metu susiklosčiusios sąlygos, kad Klaipėda taptų regiono vėjo energetikos centru.

Strateginės savivaldos institutas ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas dalyvauja europiniame projekte, kuris numato 2010-2013 metais ištyrinėti Pietų Baltijos regiono jūros vėjo energetikos galimybes ir sukurti pagrindus šios pažangios pramonės veiklai. "Esu už virtualumą, tačiau tik susitikimuose vyksta naujovių sklaida. Gyvi kontaktai - normali verslo praktika. Konferencijų rūmai kartu galėtų būti ir Europos Sąjungos vėjo energetikos informacinis centras", - kalbėjo mokslininkas, kuris jau dešimtmetį propaguoja vėjo jėgainių parką jūroje ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose.

Pasak S.Paulausko, nauji tyrimų duomenys rodo, kad šešiuose Lietuvos Baltijos jūros plotuose, iki 50 metrų gylyje, gali būti įrengti 1208 vienetai 6 MW galios vėjo turbinų, kurių bendra galia viršys 7200 MW.

Daugelis plėtros kompanijų ir investuotojų ketina dalyvauti jūros vėjo energetikos plėtroje. Praktiniai veiksmai turėtų prasidėti ateinančiais metais. Kaip įvadas ir aktyvųjį laikotarpį rugsėjį Klaipėdoje vyks net keli renginiai, seminarai ir kursai, skirti alternatyviosios energetikos projektams.

Klaipėda pastaruoju metu pagarsėjo stipria laivų statybos pramone ir  uosto modernizavimu. Tad jūrų pramonė galėtų būti pagrindinis konferencijų ir parodų centro partneris.

Diskusijas apie tokių rūmų statybas numatoma plėtoti artimiausiu metu. Vieta jam nužiūrėta netoli "Švyturio" arenos, ties besikuriančiu nauju Klaipėdos centru. Manoma, kad tokiam objektui būtų galima pritraukti naujo finansinio laikotarpio Europos Sąjungos  lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"