TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiestis sieks laisvės nuo dujų kainų

2012 05 17 7:27

Klaipėdos šilumininkai nelaukia Vyriausybės žadamos pigesnių dujų eros, kuri galimai ateis pastačius uoste suskystintų dujų terminalą (SDG), ir miesto energetinę perspektyvą sieja su vietiniu ar importuotu biokuru.

Uostamiesčio savivaldybės kontroliuojama bendrovė "Klaipėdos energija" parengė įmonės perspektyvų iki 2020 metų scenarijus. Jie rodo, kad tikslingiausia pereiti nuo tradicinių energijos šaltinių prie žaliosios energetikos, o naudingiausia būtų gaminti šilumą naudojant 60 proc. biokuro. Skaičiuojant remiantis dabartinėmis kuro kainomis, vartotojams šilumos kaina tuomet sumažėtų 1-2 centais. Dėl to 2012-2025 metais "Klaipėdos energijos" klientai sutaupytų 143 mln. litų. Lietuva yra priėmusi teisės aktus, įpareigojančius jau 2020 metais 60 proc. šilumos energijos gaminti naudojant atsinaujinančius šaltinius, todėl pajūrio energetikai orientuojasi į tas kuro rūšis, kurių ištekliai nepriklauso nuo pasaulinių procesų.

"Klaipėdos energijos" vadovas Vytautas Valutis mano, kad permainos neišvengiamos, trūksta tik politinio sprendimo.

Neliks senosios elektrinės

Danės upės pakrančių peizažui lemta keistis, pramoninės veiklos vietas užleidžiant naujoms veiklos rūšims - tai numato miesto strategija. Anot istorinių apybraižų, 1929 metais pastatyta anglimis kūrenama Klaipėdos elektrinė, iš kurios išaugo dabartinė "Klaipėdos energija", buvo viena moderniausių Lietuvos energetikos įmonių. Tačiau šio objekto likimas jau aiškus - miesto centre esanti elektrinė bus uždaryta.

"Iki 2016 metų elektrą gaminsime, o vėliau - dedame kryželį. Liktų tik vandens šildymas, tačiau žiemą turimų pajėgumų neužtenka. Ieškome vietos naujai jėgainei, galbūt kūrenamai biokuru. Apsispręsti padės detalesnė studija. Jeigu bus pateiktas ekonominis pagrindimas - statysime. Infrastruktūros požiūriu labiausiai tinkama vieta būtų prie Šilutės plento, šalia rajoninės katilinės. Nereikėtų pirkti aplinkos taršos leidimų. Mes priversti investuoti milijonus, kad sumažintume savo paslaugų kainas iki nepriklausomų šilumos gamintojų lygio", - pasakojo V.Valutis. Jis svarstė, esą vėliau šioje jėgainėje galėtų būti gaminama ir elektros energija.

Įmonės perspektyvų studiją rengiantis Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, teigė, kad "Klaipėdos energijos" finansinė padėtis gera, bendrovė neturi ilgalaikių įsipareigojimų, statyboms lėšų pajėgtų skolintis.

Pasak jo, pagal europines direktyvas įmonės turės mažinti išmetamų teršalų kiekį. Be to, Lietuvai teks pirkti ir aplinkos taršos leidimus, kuriuos iki šiol ji dar pardavinėja, nes jų normos buvo patvirtintos remiantis iš sovietmečio paveldėtos pramonės duomenimis. "Klaipėdos energija" neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsinaujinti: arba pagal direktyvinį variantą, kuris vertinamas preliminariai 230 mln. litų, arba pagal įprastinį, kuris numato dalinį dujų naudojimą ir kainuotų mažiau.

Klaipėdos savivaldybei teks pasirinkti, bet sprendimą dėl kuro rūšies apsunkins krašto valdžios nuomonių nepastovumas ir SGD terminalui statyti panaudotų paskolų našta. "Tas dujas reikės kur nors padėti. Gal teks išleisti įstatymą šildyti namus ir vasarą", - šmaikštavo studijos išvadas išgirdę miesto politikai.

Vietinio biokuro neužteks

Šiuo metu Lietuvoje 80 proc. šilumos gaunama iš dujų. Lietuvai pasistačius SGD terminalą ir privertus įmones naudoti dujas, būtų stabdomas direktyvų dėl žaliosios energijos įgyvendinimas, pabrėžė V.Lukoševičius.

Europos direktyvų reikalavimas 60 proc. šilumos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, jo nuomone, yra realus, nes kasmet Lietuvoje susidaro apie 2 mlrd. tonų naftos ekvivalento atsinaujinančių šaltinių (šiaudų, medienos, šiukšlių ir kt.). Nurodytai ribai pasiekti reikėtų tik pusės šio kiekio. Tačiau kai kuras pigus, investicijos, būtinos jam deginti, yra brangios.

"Biokuro rinka koncentruojasi aplink Baltijos valstybes, nes iš toliau gabenti jo neapsimoka. Čia kainas diktuoja Skandinavija. Jos per pastaruosius metus nekilo, skirtingai nei gamtinių dujų. Tik Lietuvoje, kol kas išvežančioje beveik visą biokurą, kainos pastaruoju metu kilo, kol pasiekė Skandinavijos lygį. Prognozuojama, kad ateityje kainos liks tokios pačios arba nedaug kils", - sakė ekspertas.

Drauge jis atkreipė dėmesį, kad daugeliui šalių vienu metu atsitraukiant nuo dujų vartojimo, atsirado augalinio kuro trūkumas, jo tenka įsivežti.

"Teorinis Lietuvos biokuro potencialas didelis, tačiau Danijos pavyzdys rodo, kad 9 iš šiaudų ir 8 iš atliekų energiją gaminančioms jėgainėms šalyje žaliavos neužtenka. Kai Lietuvoje praūžė uraganas, lenkai išsivežė iš Lietuvos visas išvartas. Jėgainę Klaipėdoje statanti bendrovė "Fortum Heat Lietuva" jau dabar kalba, kad tiek biokuro, kiek reikės, Lietuvoje nėra, teks importuoti iš Baltarusijos ir Latvijos. Tačiau toks didelis koncernas kaip "Fortum" turi tiekimo sutartis ir su Rusija, ir su Kanada, todėl mediena iš ten gali būti tiekiama laivais", - apie Klaipėdos šilumos ūkio perspektyvą kalbėjo energetikos žinovas.

"Fortum Heat Lietuva" šiuo metu valdo 19,6 proc. "Klaipėdos energijos" akcijų, o pastaroji - 10 proc. prieš metus pradėtos statyti jėgainės valdymo įmonės "Fortum Klaipėda" akcijų. Naujojoje elektrinėje bus deginamos buitinės ir pramoninės atliekos bei biokuras, jos pajėgumai sieks apie 50 megavatų (MW) šilumos ir 20 MW elektros energijos. Šiluma bus parduodama "Klaipėdos energijai". Suomių investicija vertinama beveik puse milijardo litų. Jėgainę numatoma atidaryti 2013 metų pavasarį. Ir tai bus pirmas praktinis žingsnis Klaipėdoje atsikratant dujų monopolio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"