TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiestis skaičiuoja turistų pinigus

2015 03 12 6:00
Pernai į Klaipėdą atplaukė 64 kruiziniai laivai ir atvyko rekordinis turistų skaičius – daugiau kaip 57 tūkstančiai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Į Lietuvą kruiziniais laivais atplaukę užsieniečiai renkasi tradicines pažintines ekskursijas į Palangą ir Nidą, tačiau dalis turistų uoste visai neišlipa į krantą. Net ir pasirengusieji išlaidauti Klaipėdos senamiestyje neranda už ką mokėti ir priversti taupyti kitam uostui.

Apie menką turistinį Klaipėdos patrauklumą kruizų organizatoriai kalba daugybę metų, bet uostamiestyje reikalai gerėja lėtai. Per tą laiką buvo išgilintas uostas ir locmanai puikiai išmoko įvesti 300 metrų laivus, tokius kaip pernai apsilankęs „Celebrity Eclipse“ (ilgis – 317 metrų.). Tačiau atsiliekama kuriant kranto viliones, estetinį vaizdą akims ir pramogas piniginėms. Žadama, kad šiemet kruizinių laivų terminale bus daugiau tvarkos, o piliavietėje vykstančios statybos rodys pastangas gražinti istorinį miesto veidą.

Naujų rekordų nebus

Pernai į Klaipėdą atplaukė 64 kruiziniai laivai ir atvyko rekordinis turistų skaičius – daugiau kaip 57 tūkstančiai. Tačiau šiemet registruota tik 50 įplaukusių laivų, o kiek bus turistų – nežinia. Tikimasi panašaus skaičiaus, nes daugėja ilgesnių kaip 290 metrų laivų. Tačiau kaip paskatinti keleivius neišvykti iš miesto ir Klaipėdoje atverti pinigines plačiau – neišspręsta užduotis, nors kruizinės laivybos sezonas artėja. Jis prasidės gegužės 4 dieną, kai užsuks su italų vėliava plaukiojantis kruizinis laineris “AIDA Cara“ (ilgis – 193,34 metro). Tas pats laivas turėtų ir užbaigti kruizinį sezoną spalio 5 dieną. Rostoke registruotos kompanijos „AIDA Cruises“ vokiečių linija Klaipėdą pasirinko pirmą kartą.

„Prireikė ne vienų metų, kad pritrauktume šią liniją į Klaipėdą. Ar sugrįš dar kartą, priklauso nuo mūsų visų. Būtina kurti naujus turistų traukos centrus, tinkamai pasirūpinti, kad turistai išsivežtų tik gražiausius įspūdžius iš Klaipėdos ir norėtų čia sugrįžti dar kartą“, - sakė Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiais metais Klaipėdoje antrą kartą lankysis ir laivas rekordininkas – ilgiausias laivas per visą uosto istoriją „Celebrity Eclipse“, kuriame gali tilpti 3150 keleivių ir 1250 įgulos narių. Šis su Maltos vėliava plaukiojantis amerikiečių bendrovės milžinas į Klaipėdą užsuks birželio 9 dieną. Tačiau 2016 metais ilgio rekordą tikimasi pagerinti. Yra vilčių, kad kitąmet į Klaipėdą gali užsukti 330 metrų ilgio laivas „Royal princess“.

Bendras rūpestis

Pernai KVJUD kruizinės laivybos rinkodarai skyrė arti 34 tūkst. eurų, šiais metais - 43 tūkst. eurų. Klaipėdos savivaldybė pernai - 32 tūkst. eurų, šiemet planuoja 37 tūkst. eurų. Uostas ir miestas kartu dalyvauja Baltijos kruizų organizacijos renginiuose ir rinkodaros projektuose, dalį lėšų skiria koncertams prie atplaukusių ilgesnių nei 190 metrų laivų, atvirukų ir žemėlapių leidybai, informaciniam stendui kruizinio terminalo krantinėje. Infrastruktūra tvarkoma ir iš kitų savivaldybės programų.

Prieš metus pasaulinėje jūrų turizmo parodoje Majamyje Klaipėdos uosto atstovams pavyko pritraukti Karibų bendrovės „Carnival“ vadovybės dėmesį ir sulaukta praktinių patarimų, kaip sudominti kruizų organizatorius. Netrukus uosto direkcija ir savivaldybė parengė bendrą kruizinio turizmo veiksmų planą. Greitos ir daug nekainuojančios priemonės buvo įgyvendintos, o koncepciją, kaip išsiskirti rinkoje, numatoma susidėlioti šiemet.

„Kruizinė laivyba sudaro tik 1 proc. uosto pajamų, o įtaka pelningumui – tik 0,4 proc., didžiausia nauda – regiono verslui. Yra apskaičiuota, kad pas mus atplaukęs turistas palieka vidutiniškai 48 eurus, o kitur – nuo 100 iki 150 eurų. Iš jų 50 proc. skiriama ekskursijoms, 50 proc. – suvenyrams. Pirmoji dalis tenka nedidelei įmonių grupei, todėl reikia ieškoti būdo, kaip padidinti tą antrąją išlaidų dalį, skirtą smulkiajam verslui“, - pažymėjo uosto vadovas. Nors A. Vaitkus per anksti nenori išduoti originalių idėjų, užsimena, kad įvaizdis galėtų būti susijęs su gintaru, nes tokia mintis buvusi įdomi net „Carnival“ atstovams.

Miesto valdžia nuolat reiškia priekaištų senamiesčio verslininkams, kad šie per mažai skiria dėmesio ankstų rytą pasirodantiems turistams. Pasėdėję ant dar neveikiančių kavinių palangių kruizinių laivų keleiviai grįžta nusivylę ir išplaukia iš Klaipėdos tuščiomis rankomis.

„Dabar nebeliko keityklos problemos, turistai atsiveža eurų, bet juos pasiimti – paslaugas siūlančių verslininkų uždavinys. Reikia stengtis, kad svečiai ne tik sėstų į autobusus, bet kuo daugiau jų nuspręstų pasilikti Klaipėdoje dėl įdomių dalykų. Verslas turėtų būti lankstus, kad turistai čia pasijaustų laukiami, gerbiami ir saugūs“, - svarstė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Strigo planavimas

Klaipėdos vizijose jau antrą dešimtmetį plevenanti virtuali pilis ir modernus jūrinis centras kurį laiką įvairiose parodose buvo masalas kruizų organizatoriams. Pagrindinė kliūtis, kodėl vaizdo kontūrai atitrūko nuo tikrovės, buvo ne tik lėšų trūkumas valstybės finansuojamai istorinei teritorijos daliai, bet ir nepatvirtintas detalusis uosto teritorijos planas, apimantis įmonių teritorijas: Vakarų Baltijos laivų statyklos ir Klaipėdos laivų remonto, rengusio nekilnojamojo turto projektą „Jūros vartai“.

Pernai po 8 metų delsimo ir trukdžių savivaldybės patvirtintą uosto teritorijos aplink piliavietę detalųjį planą A. Vaitkus laiko didžiule pergale ir postūmiu permainoms. „Dabar svarbu sutvarkyti terminalo prieigas, piliavietėje darbai jau vyksta. Tikiuosi, kad mes valstybėje sugebėsime generuoti pinigų piliai atstatyti, o pradiniam etapui lėšų Vyriausybė jau rado. Labai svarbu, kad šioje teritorijoje esanti Klaipėdos laivų remonto įmonė pradėtų įgyvendinti, ko siekė daugybę metų. Kliudė tik biurokratija – nieko daugiau negalėčiau įvardyti. Per 8 metus didelių pakeitimų neįvyko – šiek tiek praplatintas įvažiavimas. Visa kita liko nepakitę. Galbūt trukdė diskusijos, kokius pastatus ir kaip statyti. Uosto direkcija išdėstė savo požiūrį, kaip teritorija turėtų būti plėtojama. Manau, kad susiformavus naujai miesto valdžiai prie šio klausimo reikėtų grįžti ir viską daryti taip sparčiai kaip pernai, kai per 8 mėnesius detaliajam planui surinkti visi parašai. Mes turėjome tik vieną pastabą, kurią buvo galima labai seniai įrašyti, - jeigu būtų užpilama akvatorija, kad tai būtų daroma ne valstybės, o privačiais pinigais“, - aiškino A. Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"