TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiestis vilkina geležinkelių rekonstrukciją

2010 09 04 0:00
Jei Klaipėdos savivaldybė pritartų geležinkelio stočių rekonstrukcijai, Klaipėdos centre sumažėtų oro tarša ir triukšmas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovybė ragina Klaipėdos valdžią greičiau apsispręsti, ar reikalingos milijoninės investicijos į miesto stotis, nes europiniai pinigai gali nukeliauti kitiems geležinkelio projektams.

Apie Klaipėdos geležinkelio stoties rekonstrukciją uostininkai kalba mažiausiai ketverius metus, bet prie pinigų priartėta tik šiemet, kai pagal AB "Lietuvos geležinkeliai" paraišką paskirtas Europos Sąjungos finansavimas.

Daugelis Klaipėdos politikų į ilgametes diskusijas apie uosto poreikius ir esamą stočių būklę iki šiol mažai gilinosi. Informacijos stoka kelia abejonių dėl numatomo kirsti Girulių miško.

Politikai apdairūs.

Visas uostamiesčio geležinkelio stočių pertvarkymas vertinamas 300 mln. litų. Pietinėje dalyje, Draugystės ir Rimkų stotyse, numatyta panaudoti tik trečdalį šių lėšų. Ten darbai jau pradėti. O šiaurinėje, kurią sudaro Klaipėdos ir Pauosčio stotys, iki 2015 metų numatoma investuoti apie 200 mln. litų. Vasarą antroji projekto dalis užstrigo Klaipėdos savivaldybėje.

"Jau ketvirtą kartą miname savivaldybės slenkstį, prašydami pritarti poveikio aplinkai vertinimui, kad galėtume imtis techninio projekto. Miesto taryboje pritarimą turėjome gauti rugpjūčio 11 dieną, bet iki šiol nematome sprendimo. Nesutarimai dėl detalių, o ne esminiai. Todėl atvykome į Klaipėdą dar kartą pristatyti projekto, kad išgirstume pastabas", - LŽ sakė "Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas. Jis su projektuotojais rugsėjo 1 dieną dalyvavo savivaldybės tarybos strateginės plėtros komiteto posėdyje ir išgirdo atsakymą, kad pastabos bus išdėstytos raštu.

Liepos mėnesį "Lietuvos geležinkeliai" Nuolatinei statybos komisijai pateikė prašymą išduoti leidimą garsą slopinančių sienučių ties Klaipėdos stotimi statybai. Bet ir ši procedūra buvo sustabdyta. Geležinkelių statytojai ir projektuotojai iš Klaipėdos pastarąjį kartą išvyko gavę krūvą pageidavimų dėl miško atsodinimo ir atlaisvinamos žemės, tačiau be tvirtų pažadų projektams pritarti. Rinkimai į savivaldybių tarybas čia pat, todėl kelti ranką už leidimą kirsti medžius, net jeigu tai daroma klaipėdiečių gerovei, politikams gana nedrąsu. Daugelis jų prisimena, kad rekonstruojant naftos terminalą prieš 15 metų kai kurie visuomenės veikėjai prisirišo prie Melnragės gyvenvietės medžių, kuriuos reikėjo iškirsti dėl naujos geležinkelio atšakos į uostą.

Projektuotojų teigimu, svarstant poveikio aplinkai ataskaitą su Girulių ir Melnragės seniūnijos gyventojais, jų nuomonė buvusi palanki. Nutiesus aplinkkelį iš Girulių iškeltas geležinkelis šiai gyvenvietei padidintų saugumą ir sukurtų švaresnę aplinką. O melnragiškiams gyvenimas neblogėtų, nes dėl Pauosčio stoties pertvarkymų medžiai iš jūros pusės nebūtų kertami.

Centre nebildėtų

Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra finansuojama dviem etapais. Šiaurinės dalies rekonstrukcijai numatyta skirti apie 100 mln., vien Klaipėdos stočiai atnaujinti - 13 mln. litų. Pauosčio stoties linijas pailginus 200 metrų, iki 1050 metrų, ir greta nutiesus papildomai 4 kelius, uostas be sunkumų galėtų krauti 50 mln. tonų per metus. Šiems darbams "Lietuvos geležinkeliams" papildomai žemės nereikia, jie gali būti atlikti esamoje stoties teritorijoje. Žemės trūksta tik apsaugos zonai.

Išplėtus Pauosčio stotį, vagonai iš krovos terminalų nebebūtų varomi iki Klaipėdos stoties. Miesto centre nebeliktų cisterninių krovinių, naftos ir trąšų, keliamo pavojaus bei traukinių manevravimo triukšmo. O nereikalingoje Klaipėdos stoties kelių teritorijoje galima būtų sukurti parką, projektuotojų terminu - "žaliuosius plaučius". Vėliau, jau tiesiant Girulių aplinkkelį, iš savivaldybės prireiktų apie 20 ha teritorijos, bet mainais į tai būtų pastatytas Girulių viadukas naujai gatvei, todėl Labrenciškių kvartalo gyventojams nereikėtų vykti prie jūros darant lankstą.

Vykdant tokio masto projektą, anot V.Jastremsko, neišvengiama žalos gamtai, tačiau siekiama maksimaliai ją kompensuoti. Pirmajame etape gali būti iškirta iki 5 ha miško, antrajame - apie 13 ha. Jį žadama atsodinti ten, kur miestas pageidaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"