TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostamiestyje kyla keleivių terminalas

2012 07 20 7:37
Vidos Bortelienės nuotrauka/Pradėtas statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas - bendras valstybės ir privačių investicijų objektas.

Vakar Klaipėdos uosto geografiniame centre į statinio pamatus įmūryta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms apie svarbų jūrinės civilizacijos žingsnį - naujo terminalo statybą.

Svečiai, dalyvavę specializuoto keleivių ir krovinių terminalo kranto statybų pradžios ceremonijoje, buvo patikinti, kad šis projektas 2013-ųjų vasarą pasieks finišo liniją. Atsirado daugiau tikrumo, kad šiuo metu įpusėta statyti jūrinė dalis ir pamatų ribas turintys pastatai bus baigti vienu metu, o nepradėta rekonstruoti sankryža gaus valstybės finansavimą.

Mat Klaipėdos uoste, 20 hektarų plote, statomas pirmas specializuotas keleivių ir krovinių terminalas, skirtas universaliems ro-ro keltams ir keleiviniams laivams, turi ilgą priešistorę. Nors dvi vyriausybės pripažino jį svarbiu valstybės projektu, parengiamieji darbai užtruko dėl rezervinės uosto žemės paskirties keitimo, 100 gyventojų iškeldinimo ir finansinių klausimų.

Kad darbai pajudėtų, statyba buvo padalyta į etapus: jūrinės dalies, kranto objektų ir privažiuojamojo kelio su Baltijos prospekto sankryža. Vienu metu terminalo atidarymas sietas su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu 2009 metais.

Nutraukė seną veiklą

Galimybė Klaipėdos miestui pasistatyti keleivių terminalą sušvito 2004-ųjų rudenį, kai bendrovės "Tansfosa" verslą įsigijo koncernas "Achemos grupė" ir įmonė "Bega". Socialinis objektas į uosto investicijų programą pirmą kartą buvo įrašytas 2006 metais.

Pasak Benedikto Petrausko, bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinio direktoriaus, strigo ne tik terminalo planavimas. Keičiantis vyriausybėms trūko ir valdžios supratingumo, kad toks objektas kiekvienam uostamiesčiui būtinas. Pernai, jau vykstant krantinių statyboms, buvo parengtas detalusis teritorijos planas, o darbai krante pajudėjo šiemet balandžio mėnesį gavus statybos leidimą. Pirmiausia buvo griaunami seni statiniai ir prie uosto prijungtoje teritorijoje, iš "Baltijos" laivų statyklos išpirkto stadiono vietoje, atliekami inžineriniai žemės darbai.

Dabar statybos jau pasiekė tokį etapą, kai kyla pirmasis terminalo biuro pastatas, sandėlis ir kiti numatyti statiniai. Jų architektūrinė išraiška pasirinkta prieš tai surengus sprendinių konkursą.

"Krova mūsų įmonėje visiškai stabdoma. Pirmadienį pakrovėme paskutinį melasos laivą ir visą teritoriją perdavėme statybininkams. Per metus planuojama įrengti terminalą, kuris bus pajėgus kasmet priimti iki 5 mln. tonų krovinių ir aptarnauti iki milijono keleivių. Terminalo pastato su keleivių galerija ir laukimo salėmis plotas sieks beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų. Vienu metu galėsime priimti 3 didelius laivus. Planuojame, kad projektinį pajėgumą terminalas pasieks per trejus metus", - kalbėjo B.Petrauskas.

Investicijos į objektą sudarys daugiau kaip 200 mln. litų valstybės ir privačių lėšų. Kaip pagrindinės statybos partnerės pasirinktos bendrovės "Inkomsta", "Klaipėdos monolitas" ir "Ruukki Lietuva". Terminalo krantinių statybas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu jau antri metai atlieka įmonė "Latvijas tilti", pasirašiusi 112,5 mln. litų rangos sutartį. Krantinės statomos už valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, nors dėl šios investicijų dalies buvo kilę daugiausia neaiškumo. Po pusantrų metų svarstymo Europos Komisija tik šiemet vasarį pranešė skirianti 18 mln. eurų (per 62 mln. litų). Privačios investicijos gali siekti 70-80 mln. litų.

Tikisi naujų linijų

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vakar pažymėjo, kad keleivių ir krovinių terminalo statybos - ypač svarbus įvykis valstybei, uostui ir miestui. Tai bus postūmis plėtoti keleivinę laivybą Baltijos jūroje ir skatinti turizmą. Dabar esą svarbu, kad terminalo operatorius kuo greičiau susitartų su laivybos kompanijomis dėl naujų laivų linijų. "Būtų nenaudinga, jei šiuo metu vienintelė uoste keltų kompanija DFDS perkeltų savo laivus nuo vienų prie kitų krantinių. Skatinu terminalo operatorių kuo greičiau pasirašyti sutartis su linijų operatoriais", - sakė ministras.

Uosto direkcijos atstovas Artūras Drungilas linkėjo terminalo valdytojams pritraukti tuos 86 tūkst. lietuvių, kurie pernai iš Latvijos plaukė į Stokholmą, ir dar 2 mln. latvių.

Tačiau, kaip aiškino B.Petrauskas, apie keltų linijas, kurios dirbs naujajame terminale, šiandien galima pasakyti tik tiek, kad yra pasirašyti ketinimų protokolai, vyksta derybos. Konkretūs maršrutai ir linijų operatoriai turėtų būti paskelbti likus keliems mėnesiams iki jų veiklos pradžios. "Kalbamės su visais keltų operatoriais, kurie dirba Šiaurės Europoje. Ryškėja, kad kryptys išliks tos pačios - Švedija ir Vokietija, nors yra tikimybė atsirasti laivybos linijai šiaurės link. Užtrukęs projekto įgyvendinimas trukdė kalbėtis su potencialiais partneriais apie verslą", - sakė įmonės vadovas. Jis taip pat priminė, kad iki šiol nepradėta rekonstruoti sankryžos, trukdančios tiesti privažiuojamąjį kelią, o be jo terminalas negalės veikti. Preliminariais skaičiavimais, pirmajam rekonstrukcijos etapui prireiktų 18 mln. litų, antrajam, įrengiant dviejų lygių sankryžą, - daugiau kaip 100 mln. litų.

E.Masiulio manymu, kliūtys dėl sankryžos labiau biurokratinės nei techninės. "Susisiekimo ministerija su uosto direkcija ir savivaldybe nusprendė naudoti jai ES lėšas. Pirmiausia būtų sutvarkyta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža, o vėliau - kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos", - dėstė ministras.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad miesto taryba per artimiausią posėdį tvirtins sprendimą perimti iš uosto direkcijos techninį sankryžų rekonstrukcijos projektą ir netrukus ieškos rangovo. Savivaldybei teks skirti trūkstamą dalį lėšų, tačiau dėl to kliūčių esą neturėtų kilti, nes miestas turi galimybę skolintis pinigų iš bankų. Tačiau meras neatmetė prielaidos, kad sankryžos rekonstrukcija bus baigta tik 2014 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"