TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas 20 metų plėtojamas teisingai

2011 05 19 0:00
KVJUD vadovas E.Gentvilas: "Klaipėdos ateitį įsivaizduoju labai šviesią. O po 20 metų, mano manymu, čia turėtų jau veikti išorinis uostas."
KVJUD nuotrauka

Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus GENTVILAS pažymi, kad dabartinio uosto veiklai 1991 metais buvo padėti stiprūs teisiniai pamatai, o tuomet sukonstruotas valdymo modelis iki šiol veikė efektyviai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) šį šeštadienį uostamiesčio visuomenę bei miesto svečius kvies į 20-mečio šventę, skirtą šio laikotarpio jūrinės valstybės raidai ir jūrų komplekso svarbai šalies ekonomikai apžvelgti ir įvertinti. Vasario-gegužės mėnesiais visoje Lietuvoje vyko daug įvairaus pobūdžio socialinių, edukacinių ir pramoginių renginių, kuriais siekta supažindinti su Klaipėdos uosto istorija, galimybėmis, plėtros planais, skatinti domėjimąsi vieninteliu Lietuvos uostu bei uosto direkcijos veikla.

Jubiliejaus proga duodamas interviu LŽ uosto generalinis direktorius E.Gentvilas teigė lenkiantis galvą prieš savo pirmtakus, kurie įžvelgė uosto veikloje sėkmingą verslo perspektyvą ir siekė įgyvendinti valstybės užduotis.

Investicijos sustiprino

- Klaipėdiečiai dar neužmiršę senųjų uosto įmonių pavadinimų, nes jų buvo vos keli, bet paklausti greitai išvardytų ir naujausių laikų kompanijų vardus, pagrindinius uosto terminalus. Kokie svarbiausi uosto plėtros pokyčiai matomi žvelgiant Jūsų akimis?

- Manau, kad investiciniu požiūriu uosto išplėtojimas yra vienas sėkmingiausių nepriklausomos Lietuvos projektų. Jame sukurto turto vertė šiuo metu siekia 1,2 mlrd. litų. Visa Klaipėdos jūrinė bendruomenė, pradėjusi kurti uosto direkciją prieš 20 metų, žvelgė į ateitį ir dirbo sėkmingai. Juk praradus sovietinę rinką, kai krova krito iki 10-12 mln. tonų, iškelti uostą į dabartinį 35 mln. tonų metinį lygį nebuvo lengva, tai milžiniškas indėlis į Lietuvos ekonomiką. Palyginkime situaciją, buvusią prieš 10 metų: Ventspilis ir Talinas kraudavo 40 mln., Klaipėda - 20 mln. tonų. Šiandien mes žengiame kartu su Talinu, o Ventspilis nepasieks, atrodo, nė 25 mln. tonų. Lenkijos uostai taip pat atrodo kukliau už mus. Vadinasi, Klaipėdos uosto investicijos buvo prasmingos.

- Kaip investicijos keitė krovos galimybes?

- Krovinių diversifikacija - labai svarbus gamybinės raidos parametras ir jis gerai buvo išplėtotas. Iš naftos produktus eksportuojančio uosto virtome universaliu. Tai mums padėjo sukurti naujų darbo vietų, uždirbti daug pinigų ir sustiprinti sektoriaus atsparumą politinėms ir ekonominėms krizėms. Laikas parodė, kad Klaipėda tarp Baltijos valstybių uostų šiuo požiūriu yra pati atspariausia. Nė vienas kitas uostas neturi taip gražiai susidėliojusio krovinių srauto, kaip Klaipėda. Kai ūkininkas augina tik miežius, o juos užpuola parazitai, tai jis netenka visko, nes neturi alternatyvos. Monokultūrinio ūkio neturi būti ir uoste. Mūsų uoste 28 proc. krovinių srauto sudaro nafta, 28 proc. - trąšos, 14 proc. - ro-ro kroviniai, 11 proc. - konteineriai. Jei krizė paliečia vieną krovinių segmentą, žiūrėk - kitas kyla į viršų, todėl Klaipėdos uostas nuosekliai auga.

Kita sėkmės priežastis - gerai sustyguotas navigacinis mechanizmas, užtikrinantis laivybos saugumą. Didelių nelaimių per tą laiką tikrai nepatyrėme. Jų išvengti padėjo ir Pasaulio banko finansuotas uosto vartų ir molų rekonstrukcijos projektas, įgyvendintas beveik prieš 10 metų. Trečia svarbi uosto plėtros sąlyga - nuolatinės uosto direkcijos investicijos į krantinių statybas ir uosto gylių palaikymą. Žinome ir problemas, kurios kilusios dėl rangovų, bet iš principo uostas visą laiką ėjo į priekį.

Privataus kapitalo partnerystė

- Valstybės investicijos skirtos sudaryti verslui sąlygas. Kaip pavyksta derinti santykius su uosto operatoriais?

- Noriu padėkoti uosto kompanijoms, kurios paraleliai investuoja privačias lėšas, tikėdamos, kad taip galima pasiekti geresnių rezultatų. Tokia partnerystė yra užprogramuota uosto įstatyme - kad valstybė ir verslas turi sukurti galingus krovos kompleksus. Ir kad investuojant kartu galima duoti naudos krašto ekonomikai. Galiu pasidžiaugti, kad visiškai beviltiškų investicijų mūsų uoste nėra. Žinoma, prie nesėkmingų galima būtų priskirti 17 mln. litų, panaudotų "Laivitės" krantinėms, kurių naujiems savininkams nereikia krovai, ir "Klaipėdos hidrotechnikos" krantinė neaišku kada atsipirks. Bet kitur panaudotos investicijos arba jau sugrįžo, arba ateityje sugrįš, nes yra krovinių srautai.

Pavyzdžiui, Ventspilio konteinerių terminalas atrodo kaip beviltiška investicija. Mano skaičiavimu, ten galbūt buvo investuota apie 100 mln. eurų, o 2009 metais buvo perkrauta tik 380 konteinerių. Nei pernai, nei šiemet - nekrauta nė vieno. Klaipėdoje 380 perkraunami galbūt per dieną, nes per mėnesį jau krauname 38 tūkst. konteinerių.

- Kaip atrodo Klaipėdos uostas Europoje pagal taikomas technologijas?

- Atrodome kaip "šviežias" uostas, nes augimas padiktavo naujų technologijų taikymą. Antai "Begos" sandėliai - jie taip sutvarkyti, kad spaudi kompiuterio klavišą ir vyksta krovos procesas. Arba Vakarų laivų gamykla - jos technologinis lygis yra labai aukštas, dėl to įmonė gauna daug užsakymų. Net per sunkmetį, kai nukentėjo visos Europos laivų statytojai ir remontininkai, Vakarų laivų gamykla kilo, nes ten taikomos puikios technologijos. Tačiau, kalbant apie krovos kompanijas, yra ir tokių pavyzdžių, kur krova turėtų būti spartesnė, transporteriai galėtų būti modernesni, kranai - galingesni. Bet viskas tobulėja palengva. Kol kas Klaipėdos uostas sugeba ateinantį srautą apdoroti, bet būtina ruoštis iššūkiams.

Pavyzdžiui, "Klaipėdos Smeltė" jau nusipirko galingesnius kranus konteineriams krauti, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija stato naują grūdų terminalą, plečia trąšų terminalą. Galiu su pasididžiavimu pasakyti, kad privatus kapitalas atsakingai žvelgia į ateitį.

Padeda orientacija rinkoje

- Uosto apyvartos prognozės - sunkus dalykas. Kuo remiatės numatydami investicines programas?

- Manau, kad teisingai orientuojamės rinkoje ir tai ne tik uosto direkcijos, bet ir kompanijų nuopelnas. Analizuojame kartu, aptarinėjame, koks srautas ir kur gali sukti, kada reikia nukreipti investicijas į vieną ar į kitą sektorių. Todėl šioje srityje vyksta nuoširdus ir atviras bendradarbiavimas. Matau, kad anksčiau dirbę uosto vadovai taip pat sėkmingai pasidarbavo. Nepaisydamas politinių peripetijų ir smulkių klaidų, gerbiu visus. Aš taip pat nenoriu būti tas, kuris padarys didesnių nesąmonių, todėl ieškau būdo, kaip užkirsti kelią netikslingoms investicijoms.

Iš pokalbių su verslininkais ir kilo mano pasiūlymas įforminti santykius dvišalėmis sutartimis - ką uostas įsipareigoja, ką - operatoriai. Neabejoju, kad dar šiais metais pasirašysime tokias sutartis. Noriu pažymėti, kad uoste atliekamas didžiulis intelektinis darbas - stebėti situaciją rinkoje ir ją analizuoti. Ko negali žinoti uosto direkcija, pavyzdžiui, kur kokie geležies rūdos klodai iškasti, vadinasi - didės eksportas, tą informaciją turi ir ja pasidalija uosto kompanijų analitikai. Vyksta protų simbiozė. Ir randami sprendimai, kurie iki dabar buvo optimalūs. Uostas šiandien pajėgia perkrauti 3,5 mln. tonų krovinių per mėnesį, nors pernai prognozavome, kad įveiktų tik 3 mln. tonų. Tačiau ir tie 3,5 mln. tonų per mėnesį - dar ne riba. Uostas visus 20 metų buvo plėtojamas gera linkme, nenaudojant naujų teritorijų, o tik intensyvinant esamų plotų ir akvatorijos apkrovą.

Naujas uostas - ateitis

- Šiuo metu pasamdyti konsultantai kuria naujo Klaipėdos uosto viziją. Kada gali būti išnaudoti visi dabartinio uosto rezervai?

- Kartu su krovos kompanijomis esame apskaičiavę, kad dabartinis uostas pajėgus perkrauti 52-54 mln. tonų per metus. Jau esu sakęs, kad 2015 metais galėtume pasiekti 50 mln. litų pajėgumą. Tuo metu, kad ir kaip intensyvintume teritorijų panaudojimą, ištekliai pamažu ims sekti. Tada galimybės priklausys nuo uosto operatorių investicijų į didesnius sandėlius, greitesnes krovos technologijas. Bet po dešimtmečio geležinkeliai pradės užsikimšti, sandėlių ir rezervuarų statyboms naujų plotų taip pat nebeliks. Tuomet ir prireiks to naujojo išorinio uosto. Tačiau yra dvi tezės: pirmoji - negalima paskubėti, nes per anksti pastačius išorinį uostą gali "pabėgti" dalis krovinių, antroji - jį reikia pastatyti optimaliu laiku ir naujiems kroviniams. Nes kitaip dabartinės teritorijos virs dykynėmis vaikščioti alkaniems šunims. Per ankstyva investicija būtų nusikaltimas valstybei.

Tad dabar svarstome taip: ne Lietuva turėtų statyti išorinį uostą; tegu krovinių siuntėjai, kurie mato srautų perspektyvą, įžvelgia, kad užteks krovinių naujam uostui, jį ir įrengia privačiomis lėšomis. Rygoje ir Taline iki 70 proc. visų krovinių sudaro rusiški, o Lietuvoje tranzitas šiuo metu sumažėjęs iki 40 proc., rusiškų krovinių dalis - tik 11 procentų. Klaipėdos uoste 60 proc. sudaro vietinis eksportas - naftos produktai, trąšos, mediena, baldų pramonės gaminiai, žemės ūkio produktai. Dėl stiprios vietos pramonės mūsų uostas saugesnis politiškai. Baltarusijai taip pat naudingiausia per Klaipėdą gabenti savo krovinius, kurių pernai buvo per 9 mln. tonų. Todėl mes turime išsaugoti Baltarusijos srautą ir pritraukti kuo daugiau rusiškų bei kitų šalių krovinių. Klaipėdos ateitį aš įsivaizduoju labai šviesią. O po 20 metų, mano manymu, turėtų jau veikti išorinis uostas.

Klaipėdos uosto vadovai

Eugenijus Eimutis Špėlis - 1991 metų birželis-rugpjūtis (direktorių valdybos pirmininkas).

Prof. Vytautas Paulauskas - 1991 metų rugpjūtis-1992 metų vasaris (laikinai ėjo direktorių valdybos pirmininko pareigas).

Valentinas Greičiūnas - 1992 metų vasaris-1999 metų liepa (direktorius).

Kęstutis Bartkevičius - 1999 metų rugsėjis-2002 metų kovas (generalinis direktorius).

Sigitas Dobilinskas - 2002 metų kovas-2009 metų kovas (generalinis direktorius).

Dr. Eugenijus Gentvilas - 2009 metų birželis-iki dabar (generalinis direktorius).

Uosto kapitonai

Nikolajus Severinčikas - 1990-2000 metai.

Viktoras Lukoševičius - nuo 2000 metų iki dabar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"