TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas atsižada Jūrininkų centro

Kelerius metus jūrų valstybėje nesprendžiamas Jūrininkų centro finansavimo klausimas šiuo metu sulaukė aiškaus atsakymo - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nuo kitų metų nebeskirs tam jokių lėšų.

Argumentas - esą uosto direkcija nėra tikra, ar Jūrininkų centre įkurtai viešajai įstaigai "Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija" skiriamos lėšos naudotos skaidriai. Tuo metu jos įkūrėja Lietuvos jūrininkų sąjunga įtarimus neigia.

Atrado privačių interesų

Įžvalgesni uosto bendruomenės nariai dar 2006 metais, kai už Tarptautinės jūrininkų misijos pinigus buvo pastatytas ir atidarytas Jūrininkų centras, svarstė, kad išlaikyti jį valstybei bus nelengva.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nustatyta, kad viena iš uosto direkcijos funkcijų yra organizuoti socialinį buitinį jūrininkų aptarnavimą. Kadangi įstatyme šis organizavimas nedetalizuojamas, uosto direkcija tikina esą nenustatyta, kad galima skirti lėšų vienam konkrečiam juridiniam asmeniui.

Direkcijos duomenimis, 2006-2011 metais Jūrininkų centrui atseikėta 300 860 litų. Tačiau pernai centras iš uosto pinigų jau negavo, o šiemet jam skirta tik 6 tūkst. litų.

KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad Registrų centre pasidomėjęs įstaigos veiklos situacija ir neva aptikęs asmeninių ilgamečio centro vadovo Algirdo Grybo verslo ryšių. Neva jūrininkų aptarnavimo paslaugas teikia ne tik Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija, bet ir nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio įkurta UAB Jūrininkų centras. O ši pelno siekianti bendrovė įsteigta pertvarkius A.Grybo individualią įmonę, todėl neva gali vykdyti "maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą".

Abiejų įstaigų direktorius A.Grybas teigia, esą "komercinės struktūros ir viešosios įstaigos interesai sunkiai suderinami, kai jiems vadovauja skirtingi vadovai".

Taigi uosto generalinis direktorius E.Gentvilas nelabai etiškai pranešime spaudai kirto: "Kažkas yra negerai A.Grybo karalystėje. Man atrodo, kad jis derina ne VšĮ ir UAB interesus, o savo, kaip direktoriaus, interesus. O jūrininkų interesai lieka tik verkšlenančių straipsnių bei interviu pavadinimuose."

Siūlo naują rinkliavą

Uosto vadovą galėjo supykdyti už Jūrininkų centrą pasisakančios Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pozicija. Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui lapkričio pabaigoje buvo išsiųstas laiškas su klausimu, kodėl nerandama pinigų kultūrinius projektus įgyvendinančiam Jūrininkų centrui? Šios tarybos nariai Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, ir Gintautas Kutka, Laivų savininkų asociacijos atstovas, išanalizavę Jūrininkų centro veiklą, tvirtina, kad ten "vykdoma socialinė-buitinė jūrininkų aptarnavimo misija yra užsienio jūrininkų akyse įvaizdžio apie Lietuvą, Klaipėdos miestą ir uostą formavimo dalis".

"Taryba išreiškia susirūpinimą, kad Klaipėdos mieste nevykdomi jūrininkų socialinio gerbūvio konvenciniai reikalavimai. Vykdyti tokią funkciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją įpareigoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 ir 33 straipsniai", - teigiama laiške.

Esą skiriamos per menkos lėšos. Nors formaliai funkcija vykdoma, realiai nėra galimybių Jūrininkų centre kokybiškiau priimti užsienio jūrininkų. Nesant lėšų užtikrinti priimtiną paslaugų teikimą iš jau sudaryto KVJUD biudžeto, ministrui pasiūlyta numatyti specialią papildomą rinkliavą iš laivų. Taip numato 2006 metų Tarptautinės darbo organizacijos konvencija "Dėl darbo jūrų laivyboje". Ji šiuo metu Lietuvoje ratifikuojama.

Pažeidimų neįžvelgia

Pakomentuoti KVJUD sprendimą nefinansuoti Jūrininkų centro sutiko Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Jis mano, kad reikėtų skirti du dalykus: įtarimus dėl privačios veiklos skaidrumo ir centro finansavimą. Pasak jo, uosto direkcijos žmonės, kurie rinko informaciją, nelabai išmano centro finansavimo aplinkybes. Viešoji įstaiga esą negali pardavinėti kavinėje alkoholio, o tokia veiklos rūšis centrui reikalinga. Anksčiau tą paslaugą teikusi kita bendrovė, bet ji neatsikaitydavusi su viešąja įstaiga laiku, sutartis su ja buvusi nutraukta. "Lietuvos jūrininkų sąjungos taryba apklausos būdu iš trijų tuomet pasirinko Algirdo Grybo iš individualiosios į uždarą akcinę bendrovę pertvarkytą įmonę ir ji dabar pagal panaudos sutartį vykdo šią veiklą. Viskas buvo padaryta skaidriai ir pagal teisės aktus, o dabar kilo kažkoks nesusipratimas", - LŽ aiškino P.Bekėža.

Kalbėdamas apie finansavimo poreikį P.Bekėža priminė, kad ir uosto gilinimas, ir jūrininkų socialinis buitinis aptarnavimas įrašytas tame pačiame Uosto direkcijos funkcijų sąraše. Kaip uosto darbams KVJUD pati neturi technikos, taip pati negali teikti paslaugų jūrininkams - turi jas pirkti.

"Nei Lietuvos jūrininkų sąjungai, nei Jūrininkų centrui paramos iš uosto direkcijos nereikia. Finansavimą numato įstatymas. Tik ar yra Lietuvoje institucija, kuri vertintų, kodėl vienos įstatymo numatytos funkcijos vykdomos, o kitos - ne?" - kalbėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas. Jis priminė, kad dalis centrui skirtų pinigų maitinimo paslaugoms buvo panaudota pačios direkcijos šventėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"