TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas - balta varna pilkoje ekonomikoje

2011 01 08 0:00
E.Gentvilas ir E.Masiulis sutaria, kad dėl tarifų padidinimo negalima rizikuoti prarasti krovinių.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Susisiekimo ministras laužo galvą, kaip patenkinti "Lietuvos geležinkelių" bendrovės norą padidinti geležinkelio tarifus, bet nenusausinti Klaipėdos uosto apyvartos.

Didžiausią įtaką aukštiems Klaipėdos uosto krovos rodikliams pernai turėjo Baltarusijos tranzitas. Šie kroviniai bendroje apyvartos struktūroje dominavo, nes per metus jų padidėjo trečdaliu. Šiemet laukiama dar daugiau baltarusiškų krovinių. Todėl dabartinė jautri politinė situacija, vertinant įvykius Baltarusijoje, gali turėti ir nepageidaujamų pasekmių. Taip į uostamiestį atvykęs pasidžiaugti Klaipėdos uosto krovos rekordu ir apdovanoti padėkos raštais už 2010 metų rezultatus labiausiai nusipelniusius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) specialistus, kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

"Kol kas nėra ženklų ar signalų, kad bandoma keisti schemą, iš Baltarusijos transportininkų nesame gavę. Bet situaciją reikia budriai stebėti. Kita vertus, Baltarusijai strategiškai labai svarbūs Baltijos uostai", - sakė E.Masiulis.

Dvigubas rekordas

Klaipėdos uostas 2010 metais perkrovė 31,23 mln. tonų jūrinių krovinių arba 12,1 proc. daugiau nei užpernai, kai krauta 27,9 mln. tonų. Kartu tai sudaro 1,3 mln. tonų, arba 4,3 proc. daugiau nei geriausiais istorijoje 2008 metais, kai ekonomika ir uostas išgyveno aukso amžių.

Po ryškaus nuosmukio, pasak ministro E.Masiulio, 2008-ųjų krovos lygio tikėtasi sulaukti ne anksčiau kaip po 3-5 metų. Tačiau tokia sparti uosto apyvarta - tai krovos kompanijų, KVJUD ir net Lietuvos valdžios, kuri aktyviai palaikė santykius su Baltarusija, bendro darbo vaisius. Ypač daug reikšmės turėjo kompanijos "Belaruskalij" padidintas eksportas per Klaipėdos uostą, dėl kurio tenka konkuruoti su Ventspiliu. Pernai išgilintas uosto įplaukos kanalas, leidęs priimti 13 metrų grimzlės trąšų laivus, lietuvių uostui suteikė dar daugiau pranašumų.

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad uosto krovos rodiklis yra ir įstaigos veiklos parametras. Vidinė pertvarka mažinant direkcijos skyrių skaičių nuo 30 iki 17 taip pat prisidėjo, kad veikla būtų efektyvesnė. Pasiteisino ir rinkodaros priemonė mažinti rinkliavas - atskirų rūšių krovinių apyvarta padidėjo 28-40 procentų.

Uosto apyvartos struktūroje pernai išsiskyrė 4 krovinių rūšys: naftos produktai, trąšos, ro-ro kroviniai ir konteineriai, kartu sudarę 80 proc. apyvartos. Jų krovinių rinkos dalis, išskyrus naftos produktus, kurių krauta mažiau 5 proc., padidėjo 1-3 proc., palyginti su 2009 metais. Į uostą atplaukė 6948 laivai - 58 mažiau negu 2009 metais, tačiau jie buvo didesni.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis sako, kad iki pačios paskutinės gruodžio dienos buvo neaišku, ar šiemet pavyks viršyti 2008-ųjų pajamų rekordą. Tačiau suskaičiavus paaiškėjo, kad surinkta 200 tūkst. litų daugiau nei užpernai - iš viso 126 mln. 200 tūkst. litų. 2009 metais surinkta 121 mln. litų. Todėl uostas, pasak M.Armonaičio, bendrame ekonomikos fone išsiskiria tarsi balta varna.

Tarifų pozicijos

KVJUD pažymi, kad išaugusi uosto krova - akivaizdus globalaus vartojimo ir regiono tarptautinės prekybos augimo įrodymas. Prekės per Klaipėdos uostą gabenamos į visus kontinentus. Tikėtina, kad 2011-ieji bus nuosaikaus ekonomikų, taip pat ir Lietuvos, augimo metai. Pasak E.Gentvilo, šiemet jis beveik galėtų prognozuoti dar geresnius uosto rezultatus, nes kompanijos žada pritraukti milijoną tonų metalo iš Rusijos ir kitų krovinių, tačiau tokia sėkme neskuba tikėti. Giedrą prognozę esą temdo neaiški geležinkelių tarifų situacija.

Į uostą geležinkeliu atgabenama ar išvežama beveik 80 proc. visų krovinių. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" numato 6,5 proc. didinti tarifus atskiroms krovinių rūšims, o Rusija antrąjį ketvirtį žada peržiūrėti "krovinių formavimo planą". Pati KVJUD pasirengusi išlaikyti 2010 metų tarifų lygį, kai kurias rinkliavas net numato mažinti, kad tik pritrauktų krovinių. Susisiekimo ministras uoste pripažino esąs spaudžiamas leisti didinti geležinkelio tarifus ir net linkęs tam pasiduoti, bet labai nenorėtų, kad toks sprendimas pakenktų Klaipėdos uosto kryptimi gabenamam krovinių srautui.

"Lietuvos geležinkeliai" regione liko vienintelė bendrovė, dvejus metus nekeitusi pervežimo įkainių. Jau anksčiau sakiau, kad per sunkmetį negalima didinti bazinių tarifų. Dabar taip pat įpareigojau įmonės valdybą išanalizuoti, ar dėl tarifų neprarasime krovinių, ir kur galima taikyti nuolaidas. Jos turi būti orientuotos į Klaipėdos uosto apkrovimą", - sakė E.Masiulis.

Jis mano, kad Klaipėdos uostas vis dar pajėgus pritraukti tranzitinių Rusijos krovinių, kol Rusija nesutvarkė privažiavimo kelių į savo naujus uostus. Todėl šios šalies krovinių siuntėjai esą taip pat mato Klaipėdą kaip patrauklų uostą, nors rusiškų krovinių kiekis nuo 2001 metų, kai buvo išleistas tuomečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl nacionalinių uostų plėtros, Klaipėdoje kasmet mažėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"