TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas Būtingėje pinga beplanuojant

Kol užsienio konsultantai nagrinėja būsimo giliavandenio Lietuvos uosto statybos išlaidas, Klaipėdos uoste dirbantys verslininkai jau dabar nori žinoti, iš kur bus paimta pinigų - ar valstybė neatitrauks investicijų lėšų nuo senųjų krantinių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) gruodžio pabaigoje iš konsultantų gaus giliavandenio uosto galimybių studijos galutines išvadas. Šį darbą atliekančios kompanijos "Inros Lackner AG", "Ernst & Young Baltic", "Sia Estonian, Latvian & Lithuanian Environment" dabar išsamiau tyrinėja Būtingės variantą. Atlikus strateginių pasekmių aplinkai vertinimą ir ištyrus poveikį aplinkai turėtų paaiškėti, ar naują uostą ten įmanoma ir verta projektuoti, kad jau 2019-2020 metais jame švartuotųsi pirmieji laivai.

Svarsto dėl Būtingės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje praėjusią savaitę buvo pristatytos dvi konsultantų ataskaitos: infrastruktūros ir ekonominė bei finansinė. Verslininkai turėjo smulkių pastabų, bet labiausiai juos suintrigavo konsultantų rekomendacijos, kaip milijardinį objektą reikėtų finansuoti.

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas aiškino, esą ne konsultantų darbas ieškoti Lietuvai pinigų, jie pateikia tik prielaidas. Tačiau jis džiaugėsi, kad Uosto plėtojimo taryba bei Transporto ir tranzito komitetas pasirinko toliau analizuoti brangesnį - Būtingės uosto statybos - variantą, o šis dėl tikslesnio apskaičiavimo šiek tiek pinga.

Rugpjūčio mėnesį pateikdami antrąją ataskaitą konsultantai kalbėjo apie 3,8 mlrd. litų Melnragės ir 4,2 mlrd. litų Būtingės uostų variantų kainą. Detalesnė studija parodė, kad pastatyti uostą Būtingėje, kartu su geležinkeliu iki Darbėnų, kainuotų maždaug 3,3 mlrd. litų.

"Dabar jau žinomi teritorijų plotai, krantinių ilgiai, bangolaužių konstrukcija, o prieš 4 mėnesius kalbėta tik apie molų ilgį ir kad tai kainuotų pusantro milijardo. Paskui buvo kuriami priešprojektiniai brėžiniai, nustatyti pločiai, gyliai, detali molų konstrukcija, todėl dabar kalbama apie milijardą. Žinoma, kitąkart skaičiuojant kaina gali ir padidėti", - dėstė uosto vadovas E.Gentvilas.

Konsultantai siūlo pusiau privataus uosto modelį. Todėl uosto kompanijų vadovai sukluso, ar naujas objektas neatitrauks valstybės investicijų nuo Klaipėdos uosto?

"Jei uosto direkcija turėtų iš rinkliavų 600 mln. litų skirti Būtingei, nebūtų plėtojamas Klaipėdos uostas. Ar numatyta, kokios tos statybos pasekmės mums?" - klausė laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Būtingėje planuojama ir konteinerių krova - 600 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus. Pastaruoju metu jo vadovaujama bendrovė daug investuoja į konteinerių paskirstymo centrą, todėl dar vienas rinkos dalyvis sukeltų stipresnę vidinę konkurenciją dviem Klaipėdos uosto terminalams.

Perkeltų dujų terminalą

Uosto tarybos posėdyje dalyvavusį Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską itin domino suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų reikalai, todėl jis vokiečių konsultantų klausė, ar giliavandeniame uoste numatyta vieta ir tokiam objektui. Vokiečiai nurodė, kad Būtingėje, be skystų ir birių krovinių bei konteinerių terminalų, išnagrinėta galimybė įrengti ir SGD terminalą.

Prieš keletą savaičių bendrovės "Klaipėdos nafta" konsultantams pristatant dujų terminalo studiją uostamiesčio politikams, meras aiškinosi, ar įmanoma būtų jį iš Klaipėdos uosto, jeigu jis būtų čia pastatytas, po kurio laiko iškelti. O gal iškart Būtingėje statyti SGD terminalą, kadangi ten planuojamas ir giliavandenis uostas?

Tąkart projektavimo kompanijos "Sweco Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Aidas Vaišnoras aiškino, kad SGD terminalas Būtingėje kainuotų milijardu brangiau dėl bangolaužio būtinybės, o jį įterpus į giliavandenio uosto projektą prarastume mažiausiai 2 metus laiko.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad SGD terminalas Klaipėdoje turėtų veikti 2014 metų pabaigoje. Tuo metu giliavandenis uostas būtų tik pradedamas projektuoti. Bet iškelti dujų terminalą techniškai įmanoma, nes ir investicijos į vamzdyną būtų nelabai didelės. Esą nutiesti 1 kilometrą dujotiekio kainuoja 1,2 mln. litų, o Būtingės terminalas nuo magistralinio vamzdyno yra už 60 kilometrų.

Šįkart uostininkų posėdyje A.Vaišnoras siūlė pasinaudoti naftininkų studijos duomenimis apie SGD terminalo alternatyvą Būtingėje ir dar kartą uostamiesčio merą patikino, kad perkelti jį į Būtingę būtų įmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"