TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas jūroje - alternatyva rusiškoms dujoms

2008 07 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Naujo uosto statybos Klaipėdoje iniciatoriai sulaukė jūros verslo atstovų palaikymo ir raginimų paskubėti, kad šalis išvengtų energetinės krizės.

Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas yra nutaręs parengti suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybos galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimą. Nors šiuos darbus organizuoja Ūkio ir Aplinkos ministerijos, į potencialių teritorijų paieškas įtraukta ir Susisiekimo ministerija, kuri pagal Vyriausybės patvirtintą planą pradeda giliavandenio uosto Klaipėdoje pasirengimo projektuoti procedūras.

Kolektyviai susitarti nepavyko.

Europoje šiuo metu veikia trylika suskystintų dujų terminalų. Lietuva dujas gauna vamzdynu iš Rusijos monopolininkės "Gazprom". Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta, kad 2007 metais Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija parengs regioninių terminalų prie Baltijos jūros statybos studijas. Tačiau kolektyviai planuoti nepavyko.

Lenkija tokį objektą statyti apsisprendė jau užpernai, pradeda darbus ir ketina juos užbaigti iki 2013 metų, o latviai rengia jo dokumentus.

Pirminiais skaičiavimais, pastatyti atskirą suskystintų dujų importo terminalą kainuotų ne mažiau kaip pusę milijardo eurų, panašiai tiek pat, kiek sukurti universalų uostą jūroje.

Pritaria naujam uostui

Lietuvos susisiekimo ministerija įsitikinusi, kad Lietuvai nagrinėjant kelias alternatyvas, tarp jų - Latvijos uosto panaudojimo, tikslingiau vienu projektu spręsti du klausimus: kaip apsirūpinti pigesnėmis dujomis ir kur Klaipėdos uoste priimti didelio tonažo laivus. Tokiu atveju galima tikėtis mažesnio rusiškų dujų importuotojų pasipriešinimo ir didesnio investicijų efektyvumo.

Susisiekimo ministro vadovaujama Uosto plėtojimo taryba praėjusią savaitę pritarė, kad naujas uostas su dujų terminalu būtų statomas prie Klaipėdos, bet pasigedo konkretumo.

Grindžiant naujo uosto statybos poreikį numatoma įvertinti ir krovos kompanijų plėtros rezervus.

Diskutuodami verslininkai gretino dabartinio ir būsimo uosto investicijų poreikį, išsakė skirtingas nuomones: vieni už tai, kad kuo daugiau valstybės pinigų būtų investuojama į dabartines teritorijas ir akvatoriją, kiti valdininkams siūlė taupyti ir prašė leisti statyti infrastruktūros objektus privačiomis lėšomis. Tokiu atveju liktų pinigų giliavandenio uosto studijoms ir pasirengimo procedūroms.

Ministro Algirdo Butkevičiaus teigimu, numatyti finansavimą giliavandenio uosto studijoms ir dokumentams iš Klaipėdos uosto uždirbtų lėšų nėra reikalo. Dėl statybos bus tariamasi su bankais, ieškoma ir Europos Sąjungos paramos.

Komentarai

Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos meras:

- Mums reikia bendrajame plane numatyti "skyles", kur ir kas gali būti krante. Vyriausybės plane nematyti nuostatos pakeisti bendrąjį miesto planą, vadinasi, reikia daryti naują. Šios procedūros trunka 16-18 mėnesių. Jas sutrumpinti galėtų tik specialus įstatymas. Savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingos lėšos, 200-300 tūkst. Lt. Jei Finansų ministerija skirs - darysime.

Valentinas Greičiūnas, Klaipėdos miesto tarybos narys, buvęs Seimo narys ir ilgametis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas:

- Visada pasisakiau už giliavandenį uostą, nes tai - ne politinis, o ekonominis valstybės interesas. Brangstančios dujų ir naftos produktų kainos rodo, kad pribrendo ir strateginis tikslas: reikalinga energetinių produktų transportavimo alternatyva. Tai ne tik pramonininkų rūpestis. Šią tiesą turės pripažinti kiekvienas gamtinių dujų vartotojas.

Žinoma, naujas uostas neįsivaizduojamas be konteinerių terminalo, nes kiek begilintume dabartinį uosto kanalą, naujų tipų konteinervežiai iki Malkų įlankos nepriplauks. Liaudies išmintis sako: "Roges ruošk vasarą."

Lietuva vėluoja imtis konkrečių veiksmų. Norint pasiekti tokį svarbų tikslą, reikėtų sukurti, tarkim, specialią direkciją prie Susisiekimo ministerijos, bet neskirstyti užduočių kelioms žinyboms, kaip yra dabar. Juk net ir mažesniems darbams, pavyzdžiui, atliktos uosto įplaukos rekonstrukcijos projektui, Pasaulio banko reikalavimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri nuo ryto iki vakaro užsiėmė tik šitais reikalais.

Sunku suprasti tuos politikus, kurie gąsdina visuomenę, kad neva neliks pliažų, neva Melnragė nematys saulėlydžio, klaipėdiečiai esą neturės poilsio vietos. Uosto veikla tapatinama su grėsme gamtai ir žmonijai. Bet niekur kitur pasaulyje taip nėra. Visos valstybės suvokia, kad uostas - transporto sistemos variklis, valstybės ekonomikos ašis.

Europos Sąjunga nediskutuoja apie naujų uostų statybos ribojimą. Atvirkščiai - jūros infrastruktūros pažangą skatina. Ekonominiame Azijos ir Europos kare uostai tampa svarbiais išgyvenimo ginklais. Efektyviai dirbantys Olandijos, Belgijos ir Vokietijos giliavandeniai uostai laivybos požiūriu daug saugesni už upinius, taupiau naudoja gamtos išteklius. Jie buvo pastatyti greta gyvenviečių nedarkant aplinkos, o bendruomenės suprato valstybės siekius.

Jei oponentai pasisako už tai, kad Klaipėdos uostas rinkoje liktų vidutiniokas, jie neįžvelgia miesto ateities. Turizmo pajūryje mes niekad neišvystysime iki tokio lygio, kad jis išlaikytų valstybę.

Bronislovas Lubys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, koncerno "Achemos grupė" vadovas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos valdybos pirmininkas:

- Klaipėdos uosto investicijų programoje naujo uosto reikalams neskiriama nė cento, o Vyriausybės giluminio uosto parengiamųjų darbų plane statyba nenumatyta iki 2013 metų. Tai rodo būtinybę kuo greičiau jam suteikti strateginę reikšmę. Visų pirma įvertinkim valstybės interesą statyti skystųjų dujų terminalą, kurio būtinumui Vyriausybė jau pritarė.

Į Lietuvą atėjo energetikos krizė, per metus pusantrų benzino litro kaina gali pasiekti 10 litų, o dujų kaina, mano žiniomis, šoks dvigubai. Todėl nepritariu Vyriausybės terminams, jie nepriimtini.

Kodėl Klaipėdos miesto klausimus pradėsime spręsti 2010 metais? Kodėl turime laukti? Jei trūksta specialistų, pasamdykime užsienio ekspertus, kurie per 3-4 mėnesius išdėstys pasiūlymus, ką turime daryti.

Kai kas iš verslininkų baiminasi, kad dėl naujo uosto nukentės dabartinė uosto statybų programa. Tačiau valstybė turi nusistatyti prioritetus. Manau, kad iš planuojamų 2008-2013 metais 1,5 mlrd.Lt investicijų į dabartinį uostą bent 300 mln. Lt tikslinga skirti naujam projektui. Nuimkime nuo visų objektų po 10 procentų investicijų. Leiskime kompanijoms imti kreditus ir pačioms statyti krantines, jei neužtenka valstybės pinigų, o privačias investicijas užskaitykime kaip žemės nuomos mokestį.

Suteikime teisę visoms Klaipėdos uosto stividorinėms kompanijoms tapti giluminio uosto dalyvėmis. Kad niekas nespekuliuotų, nustatykime depozitą, pavyzdžiui, 5 mln. Lt, kuris būtų grąžintas, jei kompanija terminalą imtųsi finansuoti, arba jis liktų uosto direkcijai, jei atsisakytų ketinimų.

Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, krovos kompanijos "Bega" vadovas:

- Asociacijoje esame apkalbėję giliavandenio uosto viziją, nuomonės įvairios, bet iš esmės pritariančios būsimo uosto struktūrai. 17 metrų gylio uostas - tai nauji tikslai, nauji produktai ir naujos galimybės. Visų pirma - dujos, antra - naftos ir chemijos produktai, kurie vamzdynu galėtų tekėti iš jūros į dabartinius naftos terminalus.

Statant naują uostą neturėtų sustoti esamo plėtra. Mes stebime, kad kai užsienyje atsiranda nauji uostai, senieji irgi vystosi. Giliavandenio uosto projektas rutuliosis ilgai, o dabartinio uosto perspektyvą reikia spręsti greitai. Klaipėdos uostas dėl to sparčiau už konkurentus auga, kad yra daugiaplanis, aukšto techninio lygio ir turi gerus sandėlius. Pasigendantys laivų prie krantinių klaipėdiečiai jų nemato dažnai kaip tik todėl, kad galime savaitėmis kaupti krovinį, kuris pakraunamas į didelį laivą per kelias dienas.

Japonai 2003 metais mums pateikė gerą dovaną - Klaipėdos uosto galimybių studiją. Galime lyginti, kaip jie įsivaizdavo mūsų uostą ir kaip atrodo tikrovė. Jie manė, kad kai krausime 15 mln. tonų daugiau, įplaukos kanalo pralaidumo nepakaks. Matome, kad jie neįvertino uosto gilinimo efekto, naujų kompanijų atsiradimo galimybių ir krovos didėjimo tempų.

Asociacija siūlo užsakyti naują uosto perspektyvą atspindinčią kompleksinę parametrų analizę, kurią atliktų Lietuvos mokslininkai.

Manau, kad klaipėdiečiai neturėtų baimintis giliavandenio uosto privažiuojamųjų kelių: techniniai klausimai gali būti išsprendžiami moderniai. Pasaulio infrastruktūros technologijos lenkia mūsų sustabarėjusią vaizduotę. Keliai gali būti virš žemės ar po žeme, reikia tik paieškoti naudingų sprendimų.

Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras:

- Džiaugiuosi, kad prasidėjo uostininkų diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos. Verslininkų nuomone, kitų uostų konkurencija ir situacija energetikos sistemoje skatina tai daryti greičiau nei Vyriausybė numatė. Manau, kad esamo uosto teritorijoje skystųjų dujų terminalo neturime kur įrengti, lieka vienintelė vieta - giliavandenis uostas.

Jį būtų galima statyti etapais, pradedant nuo dujų terminalo. Įsivežti dujų pigesne kaina ypač aktualu gyventojams. Gali būti, kad dėl giliavandenio uosto teks priimti specialų įstatymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"