TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas miestui piniginės neatvers

2012 05 08 5:36

Klaipėdos uosto ir savivaldybės demonstruojama santykių idilė pateko į aklagatvį, kuriame blaškosi juoda katė. Požiūrių vienovę skaldo skirtingų postų iškelti prieštaringi finansiniai uždaviniai.

Prieš metus, gegužės 20-ąją švenčiant Europos jūros dieną ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) įkūrimo dvidešimtmetį, verslo visuomenė ir savivaldybės atstovai viešai diskutavo tema: "Miestai ir uostai: bendro kelio beieškant".

Tąkart miesto merui Vytautui Grubliauskui džiaugiantis, kad pagaliau atirado sutarimas dėl savivaldybės įtakos uosto valdymui, ir  samprotaujant apie vientisą šių juridinių darinių organizmą, uosto vadovas Eugenijus Gentvilas pašmaikštavo, kad uostas esąs ne tik ekonomikos stuburas, bet ir miesto kišenė.

Ir prisišnekėjo. Miesto valdžia tokius žodžius ima suprasti paraidžiui.

Lazda su dviem galais

Klaipėdiečiai kurį laiką turėjo progos pasidžiaugti, kad vienos politinės pakraipos transporto sistemos, miesto ir uosto valdžia apie įtaką jūrų verslui kalba unisonu. Pernai po tarptautinio forumo pasirašytoje deklaracijoje buvo gausu frazių "stiprinti atstovavimą, skatinti bendradarbiavimą", o vienas punktas net apeliavo į konkrečią sritį - "kompleksiškai sujungti ir derinti uosto bei miesto poreikius, rengiant teritorijų planavimo dokumentus".

Toks išviešintas siekis tapo kūnu, nuo kurio E.Gentvilas traukiasi. Jis prisipažino, kad vis labiau ryškėja "įdomus miesto savivaldybės požiūris į uostą" - paimti visus pinigus, kiek tik įmanoma. Artimiausiu metu numatoma rimtai pasikalbėti su meru apie tokių užgaidų pasekmes.

Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimas, kad planavimo organizatorius turi "suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai" apima vieno kvartalo ribas.

Tačiau Saugaus eismo komisija reikalauja suplanuoti keletą kvartalų. Jos protokole parašyta, kad parengus detalųjį planą iki P.Lideikio gatvės (kelio į Melnragę), kaip nurodė Teritorijų planavimo komitetas, KVJUD turės pasirašyti atskirą susitarimą su savivaldybe dėl darbų įgyvendinimo eigos ir nutiesti naują Švyturio gatvės ruožą už uosto direkcijos pinigus.

Pasak E.Gentvilo, tai reiškia, kad reikės įrengti ir žiedines sankryžas, o jos gali kainuoti 150 mln. litų. "Man dar niekas neįrodė, kad tos gatvės uostui reikia", - pažymėjo uosto vadovas. Jis taip pat priminė, kad uostininkų užsakymu projektuojant Baltijos prospekto sankryžas savivaldybė reiškė įgeidžius dėl tunelių, kurie kainą išaugino iki 320 mln. litų.

Per derybas su šalies premjeru Andriumi Kubiliumi pasiekta, kad tos sankryžos bus įtrauktos į kito laikotarpio finansavimo planus ir bus finansuojamos europinėmis lėšomis. Tačiau niekas nepagalvojo, iš kur teks pačiai savivaldybei traukti savo išlaidų dalį, nes Europos Sąjunga kai kurių išlaidų, pavyzdžiui, PVM, nefinansuoja.

Nereikalinga gatvė

Kratydamasis įsipareigojimų E.Gentvilas siūlo juos perduoti verslui, pagrindiniam "naudos gavėjui", šiuo atveju - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai KLASCO. Taip mėginama įteigti mintį, kad komerciniai projektai, kurie bus vykdomi pagal KVJUD parengtą detalųjį teritorijos planą, su uosto direkcijos rinkliavomis, pagrindiniu pajamų šaltiniu, tarsi nesusiję.

"Uosto direkcija nei smirdi, nei triukšmo kelia, nei jos sunkvežimiai važiuoja, nei traukiniai bilda. Mes organizuojame veiklą uoste. Rengiant kokį nors detalųjį planą reikia turėti omenyje, kad nuolatinis naudos gavėjas yra uosto kompanijos. Ką ateityje pasakytų kiti direkcijos vadovai, jeigu primesčiau direkcijai prievolę finansuoti šitokias sankryžas? Tokie direkcijos įsipareigojimai būtų visiškai nepagrįsti. Kai kurie miesto administracijos pareigūnai nenori pyktis su krovos kompanijomis, jiems atrodo, kad geriau kišti ranką į valstybinės įmonės kišenę. Ji turi remontuoti ir Minijos gatvę, ir žiedinę sankryžą tvarkyti, ir rengti tokius detaliuosius planus, kurie įpareigos uosto direkciją bankrutuoti", - bauginančią miesto ir uosto santykių perspektyvą vaizdavo E.Gentvilas.

Tačiau kompanijai, nuo kurios miestas kartą jau "nulupo devynis kailius", o prokurorai dėl Vitės kvartalo žemės mėgina paversti įstatymų pažeidėja, tokia bendradarbiavimo su savivaldybe ateitis atrodo visiškai nepriimtina.

KLASCO vadovas Audrius Pauža teigia, kad kompanijos veiklos plėtra nesusijusi su naujais autotransporto srautais, juolab - su Švyturio gatve. "Nauji kroviniai bus atvežami tik geležinkeliu. O savivaldybės reikalavimas nutiesti Švyturio gatvės ruožą ir į jį nukreipti iš centro lengvųjų mašinų srautus jūros link tik pablogintų gretimo kvartalo gyvenamąją aplinką", - aiškina A.Pauža.

Tačiau, jo manymu, visus šiuos klausimus su savivaldybe turi aptarti KVJUD, nes jos rankose - visi deklaruotų gerų santykių ir finansinių galimybių svertai. O verslas niekada nekėlė tokių uždavinių ir tikslų, kokių yra prisirašę politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"