TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas moja laivybos milžinams

2014 06 05 6:00
Okeaniniai konteinerių laivai Klaipėdoje taps kasdienybe. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Įvažiuojant į Klaipėdą Jakų viaduku miesto paskirtį rodo virš horizonto iškilusios dvi konteinerių kranų gervės. Prie ką tik baigtų statyti krantinių po mėnesio atsiras ir trečiasis konteinerių keltuvas.

Tobulindama uostą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kartu didina Lietuvos plotą. Laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ vakar perduotos eksploatuoti dvi 14 metrų gylio krantinės, kurių ilgis - daugiau kaip pusė kilometro, uosto teritoriją išplėtė 3 hektarais.

Dėl to bendrovei žemės nuomos mokestis padidės milijonu litų per metus. Iškilmingas konteinerių centro atidarymas numatytas spalį, kai bus išgrįsta visa 30 hektarų aikštelė.

Klaipėda – konteinerių HUB'as

Verslininkus 6 metus kamavusi statyba užtruko dėl rangovų finansinių sunkumų, nutrauktų sutarčių ir ilgų ginčų teismuose. Krantines pastatyti kainavo beveik 84 mln. litų. Nuo 2008 metų „Klaipėdos Smeltė“ yra tarptautinio konteinerių terminalų tinklo, priklausančio kompanijai „Terminal Investment Limited“, dalis. Su pasaulio laivybos milžine MSC verslo ryšiais susijusios „Klaipėdos Smeltės“ investicijos į terminalą, pasak įmonės vadovo Rimanto Juškos, iki šių metų pabaigos sieks 200 mln. litų – tokio dydžio paskolą yra suteikęs bankas. Tačiau kitąmet teritorijai tvarkyti numatoma skirti 30 mln. litų bendrovės lėšų. Užbaigus šį raidos etapą teritorijos galimybės išaugs iki beveik milijono konteinerių (TEU) per metus.

14 metrų gylio krantinės ir akvatorija „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale – svarbiausia sąlyga norint pritraukti į Klaipėdos uostą tarp kontinentų krovinius gabenančius laivus. Vienas tokių – vakar į „Klaipėdos Smeltę“ atplaukęs konteinervežis „HS Humbold“.

„Specializuotų krantinių, pritaikytų didžiulių kranų apkrovai, laukiame nuo tada, kai pasikeitė mūsų akcininkai ir sužinojome, kad Klaipėda bus paskirstymo uostas su MSC linija. Laivas „HS Humbold“ į Klaipėdą plaukioja jau kelis mėnesius, bet tik prie šių krantinių pirmąkart iškrautas didžiaisiais kranais. Jis nėra pats talpiausias, kokį esame priėmę. Bet jis skatina mūsų įgūdžius iškrauti dar didesnius laivus. Dabar galime informuoti akcininkus, kad esame pasirengę žengti į HUB'ų etapą – perkrauti okeaninius laivus“, - aiškino R. Juška (angl. HUB'as - konteinerių paskirstymo centras, kurį įkūrus Klaipėdos uoste konteineriai į jį būtų vežami iš kitų žemynų, aplenkiant tradicinius Vakarų Europos HUB'us, o iš Klaipėdos išvežiojami laivais po Baltijos uostus - red.).

Iki šiol per „Klaipėdos Smeltę“ krovos operacijų, kai iš didelio laivo iškrauti konteineriai kraunami į mažesnius, beveik nevyko. Tačiau vasaros viduryje laukiama signalo, nuo kada Klaipėdoje bus perkraunamas didelis kiekis Rusijai skirtų konteinerių. Liepos pabaigoje į Klaipėdą turėtų būti atgabenta iš Suomijos ir trečia uosto gervė.

Investicijų nauda

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaikus teigė, kad prie valstybės investicijų į konteinerių terminalo infrastruktūrą reikėtų priskirti ir pastarajam uosto gilinimo etapui išleistus 117 mln. litų, nes 14 metrų gylis uosto centrinėje dalyje labiausiai būtinas šiai bendrovei. Tačiau jis tikras, kad išlaidos sugrįš po 2,5 metų, o naujos Klaipėdos uosto konteinerių krovos galimybės padidins konkurencinę vertę.

„Šiandien nebelieka kliūčių Klaipėdos uostui žengti į naują etapą ir tapti konteinerių paskirstymo centru. Ne tik uostas iš rinkliavų turės daugiau pajamų, bet ir valstybė pajus didžiulę naudą, nes kuriamos darbo vietos, stiprėja gretutiniai laivų verslai. Mes esame rimti konkurentai rinkoje“, – pažymėjo A. Vaikus.

Oficialiai perdavus eksploatuoti krantines, prie jų padidinta leistina maksimali laivų grimzlė. Remiantis krantinių 90–96 statybos užbaigimo aktu, KVJUD uosto kapitono įsakymu prie šių krantinių nustatyta nauja leistina maksimali laivų grimzlė - 13,2 metro. Tokia pati leistina grimzlė yra nustatyta ir prie 82–89 krantinių. Bendras „Panamax“ laivams tinkamų krantinių ilgis – 1061 metras.

„Klaipėdos Smeltei“ šių metų pradžia buvo itin sėkminga – kompanijai „Maersk“ perkėlus krovą iš Klaipėdos konteinerių terminalo, TEU apyvarta šoktelėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Per pirmus penkis šių metų mėnesius bendrovėje perkrauta daugiau kaip 1 mln. tonų krovinių, – dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šiemet numatoma pasiekti 220-230 tūkst. TEU apyvartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"