TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas negali gyventi be žemsiurbės

2006 09 20 0:00
Už uosto valymą užsienio kompanijoms kasmet sumokami milijonai litų, nors nuosavos žemsiurbės darbas kainuotų daug pigiau.
Autorės nuotrauka

Per pastarąjį dešimtmetį už Klaipėdos jūrų uosto gilinimą užsienio bendrovėms valstybė sumokėjo brangiau nei kainuotų pati moderniausia žemsiurbė.

Klaipėdos uosto taryba remia uosto direkcijos poziciją, kad naudingiau turėti savo žemsiurbę nei nuolat skelbti akvatorijos gilinimo konkursus ir samdyti užsienio kompanijas. Tačiau patariamojo balso teisę turinčios struktūros pasiūlymą turės patvirtinti susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Uosto plėtojimo taryba. Jos posėdis planuojamas spalį.

Ankstesni ministerijos vadovai nesiryžo pirkti žemsiurbės teisindamiesi, kad tai daryti tikslinga gavus pajamų iš kitų šaltinių. Jų iki šiol neatsirado.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, pirkti senos žemsiurbės neapsimoka, o naujos statyba gali kainuoti iki 60 mln. litų.

Planuoja - neperka

Apie poreikį turėti vidutinio pajėgumo žemsiurbę KVJU direkcija Susisiekimo ministerijai kaskart prabyla sudarydama metinių išlaidų sąmatą. Tai tęsiasi visą dešimtmetį. Netgi tuomet, kai buvo rengiamasi istorinei statybai, 2000 metais pradėtai uosto įplaukos rekonstrukcijai, diskusijose dėl žemsiurbės nusvėrė balsai tų, kurie teigė, kad samdyti užsienio kompanijas kainuos pigiau, negu išlaikyti nuosavą laivą. Tąkart iš daugiau kaip 160 mln. litų Pasaulio banko paskolos lėšų uostui gilinti buvo skirta 32 mln. litų. Per dvejus metus pinigai buvo sumokėti kanalą gilinusiai Danijos kompanijai "Rohde Nielsen A/S".

Tačiau, ir be šio vienkartinio projekto, uoste kasmet tenka iškasti mažiausiai po pusę milijono kubinių metrų smėlio ar dumblo. Dobilinsko teigimu, pastaruoju metu akvatorijos valymo darbai pabrango dvigubai - nuo 7 iki 14 Lt už kubinį metrą grunto. Dažniausiai uosto gilinimo konkursus laimi latvių žemsiurbę samdanti bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" ir Lenkijos įmonė "PRCIP Dragmor".

Valytų Šventosios uostą

Kodėl Klaipėdos uostui naudinga turėti nuosavą žemsiurbę, svarų argumentą Susisiekimo ministerijai pateikė 2005 metų pradžioje prasiautęs uraganas "Ervinas". Gamtos stichija ištampė uostininkų nervus, kai džiaugsmą, kad į užneštą smėliu Ventspilio uostą neįplaukia laivai, užgožė rūpestis laukiant žemsiurbės Klaipėdoje.

Pagal išankstinį KVJU direkcijos susitarimą iš Danijos iškviesta žemsiurbė dėl didelio Baltijos jūros bangavimo plaukė savaitę. Per tą laiką dvi latvių žemsiurbės Ventspilio uostui grąžino ankstesnį gylį.

Nuostolių uostas patiria kiekvieną žiemą, kai dėl audrų uosto kapitonas sumažina leistiną didžiųjų laivų gramzdą ir į laivus pakraunama mažiau krovinių.

KVJU direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas anksčiau LŽ yra sakęs, kad nauja žemsiurbė, tokia kaip danų "Frėja", kainuoja 7 mln. eurų (daugiau kaip 24 mln. litų), o nenaują žemsiurbę galima būtų įsigyti už 10-15 mln. litų. Pabrangus metalui per porą metų laivų statyba ir įranga labai pabrango.

Susisiekimo ministerijai ne kartą buvo pateikta įrodymų, kad nuosavos žemsiurbės darbas būtų 40 proc. pigesnis. Šis sutaupymas sutrumpintų jos atsipirkimo laiką, o darbas būtų operatyvus.

Žemsiurbė reikalinga ne tik Klaipėdos uostui. Pagal Vyriausybės patvirtintą krantų tvarkymo programą prieš dvejus metus buvo pamėginta maitinti Melnragės paplūdimius, uoste iškastą smėlį išpilant priekrantėje. Įsitikinta, kad tai efektyvus būdas. Bet gabenti smėlį Palangos link svetimomis žemsiurbėmis buvo per brangu, todėl sumanymo atsisakyta.

Dobilinskas teigia, kad žemsiurbės ypač reikės pradėjus tvarkyti smėliu užneštą Šventosios uostą. Jį rekonstruoti numatoma gavus finansavimą iš Europos Sąjungos 2007-2012 metų programų. Tačiau jį pagilinti, kad galėtų įplaukti žvejų laivai, įmanoma anksčiau iš pliažams maitinti skirtų lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"