TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas netelpa į jam siūlomus marškinius

2010 09 27 0:00
Kad uostas galėtų plėstis Kuršių marių link, Vyriausybė turi pakeisti jo ribas, o Seimas - teritorijų planavimo aktus ir palengvinti naujų uosto teritorijų naudojimo tvarką.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Verslininkai jau seniai dairosi į Kiaulės nugara vadinamą dirbtinę Kuršmarių salą, kuri yra "niekieno žemė". Jei Vyriausybė pasirinktų šią vietą suskystintų dujų terminalui statyti, pirmiausia sklypą tektų įtraukti į uosto teritoriją.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ne kartą yra gavusi užduočių imtis darbų už valdomos žemės ribų, tačiau kaskart koją pakišdavo teisiniai planavimo reikalavimai. Teritorinių planavimo procedūrų eiga tokia sudėtinga ir ilga, kad dar nė vienai Vyriausybei per savo kadenciją nepavyko įvykdyti programinių įsipareigojimų dėl uosto ir panaudoti numatytoms priemonėms Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Ryškiausias juridinio absurdo pavyzdys, labiausiai nustebinęs dabartinį KVJUD generalinį direktorių Eugenijų Gentvilą, - ankstesnės Vyriausybės parinkta, bet neįteisinta 200 hektarų rezervinė teritorija logistikos centrui prie Vilhelmo kanalo. Mišku neužžėlusį plotą Klaipėdos apskrities viršininko administracija pirma išdalijo savininkams, o paskui susizgribo, ką padariusi. Nors Vyriausybės nurodymas nevykdomas, prokurorai patvirtino, kad žemė privatizuota laikantis įstatymo.

Jokios su uostu susijusios veiklos toje vietoje artimiausią penkmetį, matyt, nebus, bet ministrų kabinetas nesiryžta atšaukti transporto projektui numatytų ES lėšų. Šiemet kovą aptariant iškilusią žemės kliūtį vyriausybinė Transporto tranzito komisija pasiūlė KVJUD ieškoti logistikos centrui kitos vietos.

Tikisi operatyvumo

E.Gentvilo teigimu, dabar atsiranda gera proga paspartinti ir palengvinti visus uosto teritorinės plėtros sprendimus. Kadangi Energetikos ministerija, atsakinga už suskystintų dujų terminalo statybą, vis labiau linksta prie pietinio varianto, Kiaulės nugaros, kurią Vyriausybės nutarimu turėtų perimti naudoti KVJUD, tuo pačiu užmoju norima patikslinti visų rezervinių uosto teritorijų statusą ir naujų ribų nustatymo tvarką. Ši Vyriausybė yra deklaravusi, jog supaprastins detaliųjų planų rengimą, todėl tikimasi, kad dujų terminalo statybos pretekstu pavyks išsiaiškinti, kaip valstybės ekonominėms reikmėms skirtas teritorijas perimti be ilgų ceremonijų.

"Jeigu pasakyčiau, jog norime saloje krauti grūdus ar anglis, tai pasvajok apie kiaulės nugaras ar paršiukus - reikalautų rengti detalųjį planą, - ironizavo uosto vadovas. - O dabar keliame politinius vėjus, kad nieko negalėsime daryti, kol bus nepakeista uosto riba. Jeigu dujų terminalas užims visą salą, tai irgi gerai - valstybė įgyvendins savo strateginius tikslai. O jei dar liktų šiek tiek teritorijos, tarkime, rapsų sėkloms krauti, labai apsidžiaugtume. Bet jeigu uosto riba eis ten, kur yra dabar, Kiaulės nugaros negalėsime panaudoti krovai. Ar tai būtų suskystintos dujos, jei Vyriausybė pasirinktų šį vietos variantą, ar kokia kita veikla, ten nieko negalėsime daryti. Klausimą aptarė uosto taryba ir valdyba, savo siūlymus pristatėme Transporto tranzito komisijai.

Analogiška ir uosto rezervinių teritorijų situacija. Ir vienu, ir kitu atveju reikalingi operatyvūs valstybės sprendimai. Jeigu norime greitai viską padaryti, veiksmai turi būti originalūs, nestandartiniai."

Uosto valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras neabejojo, kad Transporto tranzito komisija pritars KVJUD siūlymams. Tuomet Aplinkos ministerijai būtų pavesta rengti Vyriausybės

nutarimą. Tačiau tai irgi būtų laikina priemonė šalinant uosto statybų kliūtis. Nebent dar kartą savo griežta kritika pagelbėtų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Šiuo metu rengiamas naujas Teritorijų planavimo įstatymas. Neseniai prezidentė smarkiai barė aplinkos ministrą. Žinoma, ne tik dėl to, bet buvo paminėtas ir šis įstatymas", - aiškino užnugariu pasikliaujantis A.Štaras.

Statybos su kliūtimis

Pasak viceministro, uostininkai prašo Susisiekimo ministerijos pastūmėti ir kitų objektų, kurie statomi ES lėšomis, eigą. Pavyzdžiui, išnarplioti Keleivių ir krovinių terminalo istoriją. "Finansų ministerija teigia, esą pinigų yra daug, tik nesugebame jų pasiimti. Paprašėme uosto direkciją patobulinti vidinę struktūrą. Už europinių projektų įgyvendinimą atsakingu paskirtas ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis - juokavome, kad bus "misteris Europa", - pažymėjo A.Štaras.

Vis dar nepradėto statyti Keleivių ir krovinių terminalo (jis turėjo veikti jau šiemet) epopėjoje kliūčių kilo iš visų pusių. Susisiekimo ministerija dvejus metus aiškinasi, ar tikrai ES finansavimo taisyklės neatitinka Klaipėdos uosto situacijos, mat prie numatomos statyti krantinės jau veikia privatus operatorius. Parinkta rangovė, įmonė "Latvijas tilti", pasiūliusi mažiausią kainą - 112 mln. litų, net ir pasirašiusi sutartį negali pradėti darbų.

Tačiau uosto vadovybė vienu balsu tikina, kad jūrinė terminalo dalis bus pradėta statyti iš uosto lėšų dar šiemet, nelaukiant sprendimo dėl ES paramos, nes taip esą galima prarasti ir rangovus, ir dar porą metų. "Dabar nauju terminalu domisi laivybos kompanija DFDS, bet neaišku, ar jos pozicija nepasikeis per tuos pustrečių metų, kol vyks terminalo statybos", - dėl delsimo pasekmių nuogąstavo E.Gentvilas.

Nežinant, koks bus atsakymas, pradedama svarstyti, kaip reikėtų paskirstyti ES paramą kitiems investiciniams projektams, jeigu jos būtų sulaukta jau baigiant darbus, nes statant Keleivių ir krovinių terminalą iš KVJUD lėšų, pasak E.Gentvilo, finansiškai nukentės kiti ateinančių metų sąmatos objektai.

Akvatorijoje - privati kliūtis

Daugelį metų valstybės prioritetinių darbų sąraše esančio Keleivių ir krovinių terminalo pavyzdys nori nenori verčia manyti, kad ir kita strateginė valstybės statyba - dujų terminalo - nelengvai skinsis kelią. Kartais ir mažas akmenėlis didelį vežimą verčia. Klaipėdoje tokie atvejai vadinami "Kalantirenkos sindromu".

Prieš keletą metų viaduko per Danės upę tąsa ir šiaurinio išvažiavimo iš uosto statyba, finansuojama ES lėšomis, ilgam buvo įstrigusi dėl vienos šeimos privataus buto. Kas gali garantuoti, kad ir suskystintų dujų terminalo projektas neatsimuš į privatų stulpą uosto akvatorijoje netoli Kiaulės nugaros - Trečekauskų šeimos turtą?

LŽ prieš porą metų išsamiai aprašė buvusio KVJUD juristo Sauliaus Trečekausko, tapusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoju, praturtėjimo veiklą. Be kitų dalykų, tąkart buvo paminėtas ir jo žmonos teismo sprendimu įregistruotas deviacijos įrenginys. Nors visi navigacijos ženklai uoste yra valstybės nuosavybė, šis objektas pripažintas kaip nereikalingas uostui. Deviacijos įrenginys stovi beveik pačiame akvatorijos viduryje, per porą šimtų metrų nuo farvaterio. Jis pastatytas prieš penkiasdešimt metų, kad tuomečio Žvejybos uosto laivai manevruodami aplink jį nustatytų kompasų paklaidą. Likviduojama žvejybos įmonė "Jūra" betoninį statinį pardavė už 100 litų. Tąkart daugelis nesuprato, kokia iš jo nauda? Tik nuovokusis KVJUD teisininkas įžvelgė, kad ateityje uostas pasistūmės tolyn į marias ir stulpą bus prašoma parduoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"