TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas nori pilnesnio investicijų portfelio

2012 12 28 7:01
Eltos nuotrauka/Klaipėdoje valdžios ir įmonių atstovai aptarė SGD terminalo statybų bei uosto veiklos trikdžius.

Premjero Algirdo Butkevičiaus dėmesys suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai bus išskirtinis - tokią nuostatą jis išreiškė vakar Klaipėdoje.

Ministras pirmininkas A.Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius su bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovais Klaipėdoje aptarė dvi svarbias temas: uždarame posėdyje - SGD terminalo statybų eigą ir viešame susitikime su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovais bei uosto naudotojais - artimiausių metų investicijų planus. Taip pat išklausyti verslininkų pasiūlymai. Premjeras žadėjo, kad tokie atviri pasitarimai nuo šiol bus dažni, kad kiekviena šalis žinotų apie kitos planus ir pinigai nesklistų skirtingomis kryptimis.

Stringa dujotiekis

Užtruko pasitarimas su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku ir bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovu Roku Masiuliu. Premjeras vėliau paaiškino, kad nei finansavimo, nei privataus verslo dalyvavimo statybose klausimai nebuvo nagrinėti - kalbėta apie kilusius trukdžius. Tačiau jokių abejonių dėl terminalo statybos esą negali būti. Anksčiau projekto tęstinumu jau yra domėjęsi bankai. Jiems buvo atsakyta, jog SGD terminalas - svarbiausias ateinančių metų projektas ir turi būti įgyvendintas laiku. "Šįkart daugiau kalbėjomės apie grėsmes, apie detalųjį planą, kuris ginčijamas teisme, apie laivų įvedimo krypties keitimą, kuris turi būti nagrinėjamas kompleksiškai, kartu su kitais uosto darbais, taip pat apie šių darbų finansavimą, kuris gali būti gautas 2014 metais iš Europos struktūrinės paramos. Tuomet uostas taptų patrauklesnis visiems laivams. Įplaukiant pro vartus prie pirmos krantinės laivams tenka daryti staigų posūkį, pagilinus ir praplatinus įplauką greičiau būtų galima įvesti laivus, jų prastovos sutrumpėtų", - aiškino premjeras.

Kelios privačios įmonės, kurių lūkesčių nepateisino KVJUD parengtas pietinio uosto aplinkkelio detalusis planas, glaudžiai susijęs su SGD terminalo dujotiekio trajektorija, yra apskundusios šį dokumentą ir jau vieną bylą laimėjo. Dėl to gali būti prarasti Europos Sąjungos paramos pinigai naujam keliui. Tačiau A.Butkevičius tikino, kad SGD terminalui bylinėjimasis neturi pakenkti.

Paliks visą pelną

KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis valdžios atstovams aiškino, kad 2013-2015 metais uoste planuojama investuoti 462 mln. litų, iš jų 37 proc. - lėšos, skirtos SGD terminalo infrastruktūrai. Dėl to, kad pagal įstatymą reikia sumokėti valstybės biudžetui pusę uosto pelno, mažėja skolinimosi limitas, kuris šiuo metu priartėjo prie 231 mln. litų.

Uosto naudotojai yra pateikę šiam laikotarpiui paraiškų, kurių vertė yra dvigubai didesnė nei KVJUD galimybės. Dėl to kompanijos priverstos stabdyti privačias investicijas, kurios paprastai yra dukart didesnės nei valstybės išlaidų dalis. Pasak M.Armonaičio, Lietuvos viešiesiems finansams uosto investicijos atsiperka vidutiniškai per dvejus su puse metų. Per praėjusį dešimtmetį vidutinis krovos prieaugis buvo 8,3 proc. ir gerokai viršijo Lietuvos ekonomikos rodiklius. Viena krovinių tona uždirba 45 litus pajamų, tad valstybė pernai iš 36,6 mln. tonų apyvartos gavo 411 mln. litų, o  visos Klaipėdos transporto grandinės indėlis į bendrąjį vidaus produktą siekė 1,3 mlrd. litų.

A.Butkevičius žadėjo atsižvelgti į KVJUD pasiūlymą trejus metus įmonę atleisti nuo pelno mokesčio, taikant nuostatą, kad ūkio subjektas finansuoja Vyriausybei svarbų ekonominį projektą.

Uosto naudotojai pageidavo, kad visiems projektams stingant pinigų būtų investuojama į patobulinimus, kurie nereikalauja didelių išlaidų. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovo Aloyzo Kuzmarskio nuomone, kitąmet reikėtų lėšų skirti pradėtiems ir iki galo nebaigtiems objektams, pirmiausia gilinti tas krantines, prie kurių kanalas iškastas iki maksimalaus gylio - 14,5 metro. Būtina kuo dažniau valyti smėlio sąnašas, kad kapitonui netektų mažinti didžiausios leistinos laivų grimzlės. Dėl to uostas praranda krovinius. Dėl netolygaus uosto gylio vien grūdų į Latvijos uostus šiemet nukeliavo per milijoną tonų, nemažai buvo prarasta trąšų, kitų biriųjų krovinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"