TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas pajuto gerą vartotojų apetitą

2013 02 11 6:01
Vidos Bortelienės nuotrauka/KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius A.Drungilas uosto prognozes sieja su optimistiniais krovos kompanijų veiklos planais.

Vidutiniškai žiemiški sausio orai Baltijos jūros regione laivybai  buvo palankūs. Lietuvos užsienio prekybos stabilumas leidžia tikėtis, kad šiemet Klaipėdos uostui pavyks peržengti 36,6 mln. tonų krovos 2011 metais užbrėžtą aukštumą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, jūrų prekyboje sausio mėnesį sparčiausiai, arba 3 kartus, didėjo žemės ūkio produktų ir penktadaliu - bendrovės "Orlen Lietuva" importuojamos žaliavinės naftos kiekiai. Per Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, kartu sudėjus, krauta 3,9 mln. tonų - 6 proc., arba 221 tūkst. tonų daugiau nei 2012 metų sausį. Vien Klaipėdos uoste sulaukta 0,7 proc. daugiau krovinių - 2,9 mln. tonų. Transporto verslui ypač reikšminga tai, kad aktyvesnė keltais gabenamų ro-ro krovinių ir konteinerių apyvarta atspindi plataus vartojimo prekių paklausos didėjimą. Lietuva daugiau eksportuoja ir pati daugiau suvartoja.

Srautai kinta

Šių metų pradžia Klaipėdos uostui nebuvo tokia sėkminga kaip 2011-aisiais, kai užšalus Suomijos įlankai daugiau Rytų šalių krovinių buvo nukreipta per neužšąlančius uostus. Tuomet Klaipėdoje buvo pasiektas visų laikų sausio krovos rekordas - 3,18 mln. tonų (+23 proc.). Tąkart 40 proc. šoktelėjo konteinerių - iki 27,7 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) ir 38 proc. generalinių krovinių - iki 921 tūkst. tonų - apyvarta. Trečdaliu daugiau perpilta skystųjų krovinių, ketvirtadaliu daugiau krauta biriųjų trąšų. Daugiau gabenta krovinių jūrų keltais.

Palyginti su tokiais aukštais rezultatais, 2012 metų sausis atrodė nykiai, kai statistiniai rodikliai atskleidė dešimtadaliu lėtesnį tempą. Dėl nepasirašytų sutarčių praėjusių metų pradžioje baltarusiai neeksportavo trąšų, tačiau vėliau pajudėjęs jų srautas Klaipėdos uosto ritmą gražino į 2011 metų gamybinį lygį.

Pernykštė trąšų rinkos situacija kartojasi ir šiemet. Bet praėjęs mėnuo išsiskiria aktyvia Lietuvos prekyba: sparčiu tempu į rinkas vis dar gabenami rekordinio pernykščio derliaus grūdai, daugėja jūrų keltais gabenamų ro-ro krovinių ir konteinerių, skirtų vietos rinkai.

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, sausio mėnesį vartojimo prekių segmente dominavo Lietuvos eksportas ir importas. "Tai geri ženklai Klaipėdos uostui, atspindintys palankią ekonominę perspektyvą. Naftos produktų krova išliko tokia pati kaip pernai, o sulėtėjusi trąšų apyvarta, mano žiniomis, netrukus turėtų atsigauti. Gamintojai dar nėra sudarę sutarčių su didžiaisiais pirkėjais, tačiau teko girdėti, kad jos pasirašomos šiomis dienomis. Tuomet pajudės iš sąstingio ir mažosios klientų sutartys. Turėtume pasiekti tą patį trąšų lygį, koks nusistovėjo pernai", - kalbėjo A.Drungilas.

"DFDS Seaways" keltuose daugėja ne tik transporto priemonių, bet ilgėja ir gabenamų krovinių metražas. Vis labiau populiarėja ro-ro krovinių gabenimas puspriekabėmis be vilkiko ir vairuotojo. "Vyksta dėsningi dalykai, nes krovinių siuntėjams taip daryti ekonomiškai naudingiau. Be to, tai reiškia, kad atsirado daugiau galimybių sutalpinti krovinius perkėlos teritorijoje ir išaugo prekių siuntėjų pasitikėjimas krovinių apsauga", - aiškino KVJUD atstovas.

Terminalai apriboti

Klaipėdos uostas Baltijos šalyse yra konteinerių krovos lyderis. Tas pozicijas tikimasi dar labiau sustiprinti, kai laivų krovos kompanija "Klaipėdos Smeltė" sukurs laivybos kompanijos MSC konteinerių perkrovimo centrą. Pasak generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, įmonė pasiskolino 65 mln. eurų investicijoms, aktyviai krauti konteinerius planuota jau 2012 metais, bet KVJUD dar ir dabar nėra baigusi gilinti laivų apsisukimo rato.

Iki šiol lyderio poziciją užimanti bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas apribota gylio prie krantinių. Jos rinkos dalis iš sausį visame uoste krauto 30,4 tūkst. TEU kiekio sudaro per 70 proc. - 22 tūkst. TEU. Įmonės direktorius Vaidotas Šileika teigia, kad apyvarta padidėjo 13 proc., palyginti su pernykščiu sausiu, o laivų įplaukė 15 proc. daugiau.

"Šiemet planuojame 10 proc. konteinerių didėjimą, bet mus riboja leistina iki 8,3 metro laivų grimzlė prie 128 krantinės. Malkų įlankos gylis yra viena pagrindinių priežasčių, siaurinančių  krovinių augimo perspektyvas. Juk didėja ir konteineriniai laivai, ir generalinių krovinių laivai. Leistina 10 metrų grimzlė prie 143-osios krantinės taip pat neatitinka šios dienos konteinerių terminalo poreikių ir riboja konkurencinę kovą su šalių kaimynių uostais. Dažnai esame priversti išleisti nepilnus laivus, o tai mažina mūsų terminalo patrauklumą ir riboja konkurenciją", - sakė V.Šileika.

Klaipėdos konteinerių terminalas rekordinių mėnesio krovos rezultatų buvo pasiekęs 2011 metų I pusmetį. Dėl numatyto automobilių muitų Rusijoje didinimo, įsigaliojusio nuo liepos 1 dienos, į Klaipėdą iš Amerikos masiškai buvo gabenamos lengvosios mašinos. Klaipėdos uoste tą birželį buvo pasiekta 34,5 tūkst. TEU krova, o paskui buvo ryškus nuosmukis. Toks svyravimas dvejus metus iškreipė Klaipėdos uosto konteinerių krovos statistiką.

Pasak A.Drungilo, pernai išryškėjusi ir šiemet matoma natūrali teigiama vartojimo prekių dinamika atskleidžia, kad uosto perspektyvai konteinerių ir ro-ro terminalai labai svarbūs, jiems reikia skirti daugiau dėmesio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"